Tai LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėja Irena Segalovičienė.
Anot jos, Seime šią savaitę iš antro karto priimtas sprendimas dėl vienkartinių išmokų turi daug rizikų, tačiau šalies vadovas viliasi, kad nauda jas nusvers.
„Gaila, kad atsakingieji už pandemijos valdymą neišnaudodami visų galimybių tarsi įsivarė save į kampą ir yra priversti priimti tokį sprendimą, kuriuo, turime pripažinti, negalime didžiuotis. Sprendimas turi tikrai labai daug rizikingų aspektų, kaip antai teisingumas 65–74 asmenų grupės atžvilgiu, (...) santykio su visuomene ir valstybe kokybės kūrimas. Tikrai šios rizikos turėtų būti labai aiškiai matomos ir sąmoningai valdomos kitomis priemonėmis“, – kalbėjo ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė.
Ji pabrėžė, kad atsakomybę „dėl šio klausimo ir šių pasekmių“ prisiima Vyriausybė.
„Bet kokiu atveju siekis ieškoti skatinančių priemonių yra vertintinas kaip pozityvus. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė perėmė lyderystę duotuoju klausimu ir ta lyderystė pasiteisino. Tikimės, kad sprendimo nauda nusvers minėtas rizikas, todėl prezidentas šį įstatymą pasirašys“, – kalbėjo I.Segalovičienė.
Seimas antradienį iš antro karto priėmė įstatymą, numatantį 100 eurų vienkartinę išmoką nuo koronaviruso pasiskiepijusiems senjorams, sulaukusiems 75 metų ir vyresniems. Dėl šio Vyriausybės projekto antradienį Seimas balsavo du kartus. Pirmą kartą sprendimas nebuvo priimtas, nes opozicija nesiregistravo balsuoti.
Pagal priimtą įstatymą, 100 eurų vienkartinė išmoka bus skirta nuo rugsėjo iki gruodžio dviem dozėmis pasiskiepijusiems vyresniems nei 75 metų žmonėms bei iki kitų metų balandžio pasiskiepijusiems sustiprinančia doze. Vienkartinę išmoka ketinama išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais kartu su pensija.
Per vasarą buvo galima pasiekti 90 proc. vakcinavimo
Klausiama apie G.Nausėdos išsakytą kritiką sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, jog būtina siekti persilaužimo valdant pandemiją, patarėja paaiškino, kad prezidentas iš Sveikatos apsaugos ministerijos tikisi ne proceso, o pažangos ir rezultato.
Paklausta, ką laikytu konkrečiu rezultatu ir persilaužimu, I.Segalovičienė teigė, kad „svarbiausias rezultatas – tai vakcinuotų žmonių lygis, sumažintas mirštamumas ir, be abejonės, neapribotos sveikatos priežiūros paslaugos“.
„Prezidentas iš pradžių kėlė tikslą vasaros viduriui, kad turėtume 70 proc. bent viena doze paskiepytų suaugusių žmonių, ir tas siekis nebuvo neapgalvotas. Nes jei mes vasaros vidury būtume turėję šitą skaičių, per visą vasarą galima buvo pasiekti tikrai didesnį skaičių pačios visuomenės vakcinavimo iki 80 ar net 90 procentų“, – sakė šalies vadovo patarėja.
90 procentų yra rezultatas.
(...) Prezidentui aktualu, kad kuo didesnis skaičius mūsų vyresnio amžiaus asmenų toje rizikingiausioje grupėje būtų paskiepyta. Kalbama apie 90 ir daugiau procentų siekiantį senjorų vakcinacijos lygį. 90 procentų yra rezultatas. Persilaužimas yra didėjantys vakcinavimo skaičiai, ir labai aiškiai matomas kelias link to rezultato, pozityvūs sprendimai, telkiantys visuomenę, einantys link šito rezultato“, – pridūrė ji.
I.Segalovičienė taip pat svarstė, kad kritikos sulaukęs prezidento apsilankymas anksčiau prieš galimybių pasą pasisakiusiame restorane Plungės rajone praėjusią savaitę nebuvo klaida.
Restoranas, anot jos, veikia pagal pandemijos valdymo reikalavimus, darbuotojai pasiskiepiję arba persirgę, turi galimybių pasus.
„Deja, viešai buvo įvardinti antivakseriais. Tai yra atstūmimo taktika. Prezidento vertinimu, tokia taktika labai pavojinga ir niekada nebus veiksminga.(...) Vakcinacijos skatinimas turi būti paremtas ne pasmerkimo ar priešpriešos politika, o kalbėjimo ir bendradarbiavimo su visuomene pagrindais. Nė vienas žmogus neturi būti atstumtas ir pamirštas“, – pabrėžė patarėja.
Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 63,3 proc. gyventojų.
Mažiausia pasiskiepijusiųjų dalis yra tarp 12–15 metų vaikų – 29,3 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, pasiskiepiję 65,8 procento.
