„Esu tikras, kad kelias į ateitį grįstas glaudesne regionų ir centrinės valdžios sąveika, tai yra savivaldos institucijų įgaliojimų plėtra, įgaliojimų veikti laisviau, įgaliojimų prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, pagaliau įgaliojimų teikti pasiūlymus ten, kur jūs matote, kad vieni patys išspręsti problemos negalite arba įstatyminė bazė neleidžia to padaryti“, – Vilniuje į Regionų forumą susirinkusiems politikams sakė šalies vadovas.
Jis teigė suprantantis savivaldos atstovų nuoskaudas, kad pernelyg ilgai į savivaldybių ir regionų problemas žiūrėta pro pirštus.
„Šalis vystėsi netolygiai, o tai reiškia – ir netvariai. Tai tikrai nebuvo vien pačių regionų problema“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, valdžia privalo ieškoti būdų sumažinti regionų atskirtį ir pažadėjo pats dalyvauti stiprinant regionus.
„Lengva nebus šitame kelyje, tačiau aš tikiu, kad mes galime tai padaryti“, – tvirtino G.Nausėda.
„Vienas didžiausių iššūkių yra sustiprinti pasitikėjimą ir, atvirkščiai, galbūt ištirpdyti tam tikrus nepasitikėjimo likučius, kurie kaupėsi daugybę metų“, – pridūrė prezidentas.
„Ne paslaptis, kad praeityje to pasitikėjimo trūko bendraujant nacionalinių ir savivaldos institucijų atstovams. Tai ribojo jūsų, mieli savivaldos vadovai, merai, galimybes efektyviai veikti. Tai trukdė mums visiems kartu siekti bendrų tikslų“, – kalbėjo jis.
Renginyje Valdovų rūmuose taip pat dalyvauja Vyriausybės atstovai, Seimo nariai, merai ir kiti savivaldos atstovai.
Vyriausybė žada daugiau pinigų, galių
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtino, kad kitąmet lėšos savivaldybėms didės.
Jis taip pat paskelbė, kad Vyriausybė ketina įvesti priemonę finansiškai skatinti savivaldybes už gerus rezultatus kuriant darbo vietas ir skatinant ekonomikos augimą.
„Matysite skirtingus skaičius, vienam miestui bus daug, kitiems rajonams bus nulis, bet einame į tai, kad finansinės paskatos būtų pagal jūsų rezultatą“, – teigė premjeras.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pranešė, kad baigia rengti įstatymo projektą, kuris suteiks teisinį statusą Regionų plėtros taryboms ir smarkiai padidins jų įgaliojimus.
S.Skvernelis taip pat paragino vystant infrastruktūrą žiūrėti plačiau – ne savivaldybės ribose, o viso regiono vystymo prasme.
„Tada dingsta konkurencija, susipriešinimas, noras būti greitesniems, geresniems. Tada galima spręsti problemas, kurios, sprendžiant kiekvienoje savivaldybėje, užprogramuoja didelę finansinę naštą“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
„Kiekvienas norime turėti ką nors savo. Natūralus noras. Savo baseiną, savo kultūros centrą, kitą infrastruktūrą, bet regioniniu principu (...) dirbti bus tikrai geriau“, – pridūrė jis.
Premjeras taip pat teigė, kad pačios savivaldybės negali į centrinės valdžios planus žiūrėti „tik iš savo varpinės ir kunigaikštystės“.
Jis supeikė Vilniaus miesto savivaldybės atstovus, pasipiktinusius, kad Vyriausybės planuojamas išplėsti nekilnojamojo turto mokestis labiausiai paveiks sostinės gyventojus, bet surinkti pinigai keliaus į valstybės biudžetą.
Pasak S.Skvernelio, Vyriausybė gali palikti šias lėšas Vilniui, bet tada nefinansuotų nacionalinės koncertų salės ar nacionalinio stadiono.
„Mes pasiryžę palikti nekilnojamojo turto mokesčio dalį toje savivaldybėje, kuri yra labiausiai skriaudžiama, bet tada neskriausime visos Lietuvos“, – tvirtino premjeras.
Skatina atgaivinti regionų ekonomiką
Forumo dalyviai daug diskutavo apie tai, kaip pagerinti viešųjų paslaugų kokybę regionuose.
„Vis tik matome demografinius pokyčius valstybėje ir tampa vis sunkiau ir sunkiau, ypač savivaldai periferijoje, užtikrinti tos pačios kokybės viešąsias paslaugas, atsiranda daug socialinių įtampų, nelygybės“, – BNS sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir mažesnių savivaldybių auga, todėl viešųjų paslaugų suvienodinimas tampa vis mažiau įmanomas.
Jonavos meru dirbantis politikas teigė, kad pirmas valdžių uždavinys turėtų būti skatinti regionų ekonominį augimą.
„Žmonės nelieka periferijoje ne dėl to, kad ten trūksta bėgimo tako, baseino ar stadiono. Žmonės nelieka periferijoje, nes ten nėra darbo ir nėra ateities“, – teigė M.Sinkevičius.
„Valstybė turi rasta paskatų vietos verslui ir užsienio investuotojams matyti, kad galima investuoti ir regionuose“, – pridūrė jis.
Pasak asociacijos vadovo, bendradarbiauti dažnai sunku ne tik dėl atskirų savivaldybių konkurencijos, bet ir koordinavimo trūkumo centrinėje valdžioje.
„Dažnai susiduriame, kad pašneki su kokia nors atskira ministerija, lyg sulauki palaikymo kokiam nors klausimui, bet konsoliduoto bendro požiūrio centrinėje valdžioje vis tiek trūksta“, – sakė M.Sinkevičius.
Regionų forumą inicijavo liepą kadenciją pradėjęs G.Nausėda.
