Kalbėdamas ketvirtadienį surengtame Regionų forume jis taip pat teigė, kad savivaldai kelia klausimų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasirengimas diskutuoti planuojant sprendimus dėl mokyklų tinklo.
„Ilgą laiką stiebiami žemėjantys Lietuvos moksleivių pasiekimai nenuteikia labai optimistiškai. Daugelyje mokyklų trūksta mokytojų ir vaikų, ir vadovų, nuo to ar sugebėsime ryžtingai pakeisti padėtį gali priklausyti visos šalies ateitis“, – Prezidentūroje vykstančio renginio metu teigė šalies vadovas.
„Savivaldybėms ir bendruomenėms vis daugiau klausimų kelia ministerijos pasirengimas išklausyti argumentus prieš priimant sprendimus dėl konkrečių mokyklų likimo. Pasigendu ilgalaikės tvarios strategijos ir į ateitį orientuotų sprendimų, susietų su regionų stiprinimo ir plėtros vizija“, – sakė G.Nausėda.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigė, jog savivaldybės pasigenda didesnio savarankiškumo pertvarkant mokyklų tinklą.
Anot jo, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas lygiaverčiam bendradarbiavimui gerinant ugdymo kokybę ir prieinamumą visiems moksleiviams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.
Spartesnės investicijos į atsinaujinančią energiją
Prezidentas Regionų forume susirinkusius merus ragino nenuleisti rankų priimant sprendimus civilinės saugos srityje, centrinę valdžią skirti tam reikalingus finansinius išteklius.
„Ko iki šiol stinga, tai – efektyvios civilinės saugos sistemos ir veiklos koordinavimo nacionaliniu lygmeniu. Susidarius krizinei situacijai sprendimų priėmimo procesas turi būti aiškus ir niekam nekelti abejonių, o savivaldybėms turi būti pavedamos konkrečios, racionalios ir jų galimybes atitinkančios užduotys“, – teigė jis.
„Strategija turi būti orientuota į savivaldybių savarankiškumo didinimą, pagrindinis punktas – leisti lanksčiau ir daugiau skolintis savivaldybėms“, – pridūrė prezidentas.
Jis taip pat pažymėjo, jog savivaldybės turi daugiau ir sparčiau investuoti į atsinaujinančios energijos šaltinius, skatinti energijos taupymo sprendimus, kurti energetines bendrijas.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog atsižvelgiant į kylančias energetinių išteklių kainas Vyriausybė savivaldybėms pateiks pasiūlymus.
„Šiuo trumpuoju laikotarpiu turbūt didžiąją dalimi remtis subsidijomis ir kita finansine parama, tačiau ilguoju laikotarpiu, vis dėl to, reikės atlikti tą per pastaruosius dešimt metų neatliktą transformaciją link energetinės nepriklausomybės“, – nurodė ji.
„Manau, kad esame pasiruošę būsimai žiemai, esame apsirūpinę reikiamais ištekliais“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
Mažinti skirtumus užimtumo srityje
Prezidento teigimu, savivaldybėse reikia ryžtingiau mažinti regioninius skirtumus užimtumo srityje, didinti savivaldybių įtraukimą.
„Palaikau idėją, kad savivaldybėms reikėtų daugiau galių sprendžiant užimtumo problemas, galbūt perimant ir dalį Užimtumo tarnybos funkcijų“, – sakė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, jog savivaldybes stiprinantys sprendimai yra priimami.
„Pastaruosius dvejus metus galima pavadinti ateities valstybės planavimo laikotarpiu. Šiame etape Vyriausybė priėmė ne vieną sprendimą dėl ekonominės, žaliosios, socialinės, infrastruktūrinės aplinkos“, – nurodė ji.
„Šiems sprendimams įgyvendinti yra numatytos ir tikslinės lėšos tiek finansinėje perspektyvoje 2021-2027 metams, tiek regionų plėtros programoje, tiek atskirose investicijų programose“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Regionų forumo metu aptariami glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiai, investicijų svarba esamo ekonominio ciklo fazėje, tvarus savivaldybių skolos bei investicijų valdymas, vizijos dėl vietos ekonomikos proveržio.
Taip pat darbotvarkėje – regionų plėtra, pokyčiai užimtumo sferoje, energetinių bendrijų galimybės prisidėti suvaldant elektros kainos šuoliui, viešojo transporto plėtra šalyje.
