Šalies vadovas sako matantis besiformuojančią politinę valią palaikyti šitiek augsiančius asignavimus krašto apsaugai.
„Po konsultacijų su politinėmis partijomis matau, kad formuojasi politinė valia palaikyti mano siekį didinti karinių išlaidų lygį iki ne mažiau kaip 3 proc. Bendrojo vidaus produkto artimiausiais metais“, – pirmadienį transliuotame interviu LRT sakė G.Nausėda.
Vyriausybė pavasarį siūlys Seimui dar 2022 metais padidinti gynybos finansavimą nuo kiek daugiau nei 2 proc. iki 2,5 proc. BVP, tam reikia krašto apsaugai skirti apie 250 mln. eurų.
Asignavimus gynybai Lietuva didina reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje.
Krašto apsaugos ministerija teigia, jog už papildomus asignavimus būtų įsigijami salvinės ugnies sistemos, koviniai dronai, prieštankinės sistemos, kita ginkluotė, amunicija, karių ekipuotė.
Baiminantis dėl saugumo regione, daugiau pajėgumų į Lietuvą atsiuntė ir sąjungininkai.
Kelis šimtus papildomų karių į Lietuvą atsiuntė tarptautiniam NATO batalionui šalyje vadovaujanti Vokietija, tą žada padaryti ir JAV, mažesnėmis pajėgomis prisidėjo Nyderlandai, Norvegija, kitos šalys.
„Mes tikrai matome NATO pasirengimą mus ginti ne tik iš to fakto, kad pastaruoju metu, kaip niekada dažnai, kalbama apie 5 straipsnį, kad visos NATO sąjungininkės yra pasirengusios ginti kiekvieną mūsų žemės kvadratinį centimetrą. Bet man dar didesnį įspūdį daro reakcija ir tas supratimas, kad saugumo situacija regione yra pasikeitusi“, – sakė G.Nausėda.
„Mūsų NATO sąjungininkės, nelaukdamos, nediskutuodamos begalę mėnesių, priima sprendimus dėl mūsų pastiprinimo, ir tai vyksta šiandien. Tai dar geresnis įrodymas, kad mus NATO gins, negu vien tik kalba apie tai, kad 4, 5 NATO sutarties straipsnis yra šventas ir jo bus laikomasi“, – pridūrė jis.
Vis dėlto prezidentas teigė, kad Baltijos šalyse nebepakanka dar 2004 metais pradėtos oro policijos misijos – ją reikia pakeisti oro gynybos misija.
„Nepakanka skraidyti kartu su priešo lėktuvais, jeigu jie kartais įsiveržtų į mūsų teritoriją. Oro gynyba, tiek oras-oras, tiek žemė-oras, yra reikalinga ir šiandien tai turbūt yra svarbiausias klausimas, kurį mes svarstome NATO formatu“, – sakė šalies vadovas.
Jis tvirtino besitikintis, kad „iki realių veiksmų“ šiuo klausimu bus pereita iki šių metų vasarą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Madride.
