Dėl šių kandidatūrų jis kreipėsi patarimo į Teisėjų tarybą.
Į tris laisvas LAT teisėjų vietas valstybės vadovas pasirinko Vilniaus apygardos teismo teisėją Arūną Budrį, Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Irmantą Šulcą ir advokatę E. Zemlytę.
„Teismų įstatyme yra sudaryta galimybė mokslininkams, turintiems daktaro laipsnį ir dešimt metų pedagoginio darbo patirties tapti tiesiai Aukščiausiojo Teismo teisėjais“, – BNS sakė prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis, paklaustas, kodėl LAT teisėja siūloma skirti teisėjo darbo patirties neturinčią teisininkę.
Anot jo, teisės mokslininkų įtraukimas į kasacinių teismų darbą yra tarptautiniu mastu pripažįstama praktika.
„Nerašyta taisyklė, kad kasacinės instancijos teisme turėtų būti iki trečdalio mokslininkų“, – teigė prezidento patarėjas.
Jis pabrėžė, kad LAT dirbantys teisėjai netiria bylos įrodymų, o vertina, ar teisingai pritaikytos teisės normos.
„Todėl laikoma, kad mokslininkų buvimas būtent aukščiausiajame kasacinės instancijos teisme yra labai sveikintinas dalykas“, – sakė A. Kabišaitis.
„Jų kasdienis darbas yra būtent problemos vertinimas teisiniu aspektu – ne faktiniu, ne įrodymų tyrimas, o būtent, ar teisingai taikomos teisės normos, ir formuoti bendrą teismų praktiką“, – tvirtino jis.
Pasak patarėjo, E. Zemlytę gerai įvertino ir Pretendentų į teisėjus atrankos komisija.
„Prezidentas po susitikimo su pretendentais pasirinko būtent ją. Jos pozicija, išreikštos mintys, turima vizija, ką veiks teisme, matyt, buvo geriausios“, – teigė jis.
A. Kabišaitis atkreipė dėmesį, kad LAT dirba mažiausiai penki teisėjai, į šias pareigas atėję tiesiai iš mokslo srities ar advokatūros, tarp jų – ir šio teismo pirmininkė Danguolė Bublienė.
E. Zemlytė dirba advokate nuo 2012 metų, ji taip pat dėsto Vilniaus universitete, yra ne vieno straipsnio, tyrimo ir monografijos autorė, skaito paskaitas lietuvių ir anglų kalbomis.
LAT yra 32 teisėjų pareigybės.
Pagal Konstituciją Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria ir atleidžia Seimas prezidentu teikimu.
