Tai V.Adamkus pareiškė pirmadienį dalyvaudamas Pasaulio lietuvių bendrijos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimo posėdyje Trakuose.
Anot prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, prezidentas siūlys Seimui rengti surengti referendumą per 2009-ųjų vasarą vyksiančius šalies vadovo rinkimus, kuriuose pats V.Adamkus dalyvauti neketina.
„Įstatymas nesuteikia Prezidentui teisės inicijuoti referendumą, tačiau esu apsisprendęs kreiptis į Seimą ir perduosiu pasiūlymus raštu, kad būtų nuspręsta skelbti referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, kad būtų įteisinta dviguba pilietybė. Siūlysiu, kad šis referendumas būtų skelbiamas kartu su būsimais Prezidento rinkimais. Tai būtų papildoma garantija, kad referendume dalyvaus daugiau 50 procentų rinkėjų ir referendumas būtų laikomas įvykusiu“, – Trakuose vykusiame suvažiavime kalbėjo šalies vadovas.
Jis teigė besiruošiantis skirti visas jėgas tam, kad referendumas patvirtintų Konstitucijos pakeitimą ir dviguba pilietybė būtų įteisinta.
„Aš nedalyvausiu prezidento rinkimuose, tačiau referendumo klausimu kalbėsiuos su žmonėmis, kad tauta pasisakytų už dvigubą pilietybę“, – sakė V.Adamkus.
V.Adamkus teigė pasisakantis už tai, kad pilietybė būtų garantuota visiems lietuviams nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Lietuvoje, ar ne – tai užtikrina lietuvybės puoselėjimą visame pasaulyje.
„Tvirtai laikausi nuomonės, kad nesvarbu, kur gyvena lietuvis, prigimtinė teisė būti Lietuvos piliečiu. Todėl turime ieškoti kelių, kad jiems ši teisė būtų suteikta. Todėl ketinu imtis konkrečių žingsnių, kad tai būtų galima padaryti“, – sakė V.Adamkus.
Prezidentas teigė artimiausiu metu ketinąs kreiptis į Seimo pirmininką Česlovą Juršėną ir pasiūlyti Seimui priimti sprendimą dėl referendumo sušaukimo.
Motyvacijos tokiam referendumui tikrai yra pakankamai, diskusijos jau vyko, todėl formuluotė turi būti labai gerai apgalvota. Mes įsikišame į Konstitucijos kūną tokioje jautrioje vietoje, kurią galima liesti tik per referendumą, – sakė Č.Juršėnas. Seimo pirmininkas Č.Juršėnas BNS teigė, jog prezidento siūlymas – vertas rimto svarstymo.
„Be abejonės, idėja verta svarstymo ir visuomenėje, ir Seime. Bet problema ta, kad šis kadenciją baigiantis Seimas posėdžiaus tik dešimt dienų pagal preliminarų grafiką. Antra – jei jau daugiau mažiau žinoma prezidento rinkimų data – 2009 metų vasara, tai pagal mūsų Referendumo įstatymą galutinį nutarimą dėl referendumo šaukimo galima priimti ne anksčiau kaip trys mėnesiai ir ne vėliau kaip du mėnesiai iki tos numatytos datos. Tai reiškia, kad jau kitų metų pavasarį turėtų būti priimtas sprendimas", – sakė Č.Juršėnas.
Anot jo, pradėti svarstyti nutarimą dėl referendumo galima dabartiniame kadenciją rudenį baigsiančiame Seime. Pratęsti šį svarstymą galės jau naujos sudėties Seimas, išrinktas per spalio 12 dieną vyksiančius parlamento rinkimus.
„Pirmiausia turime pasitarti su teisininkais konstitucionalistais, kad būtų parengta tinkama subtili klausimo formuluotė, kuri bus pateikta referendumui. Motyvacijos tokiam referendumui tikrai yra pakankamai, diskusijos jau vyko, todėl formuluotė turi būti labai gerai apgalvota. Mes įsikišame į Konstitucijos kūną tokioje jautrioje vietoje, kurią galima liesti tik per referendumą", – sakė Č.Juršėnas.
Jis teigia, jog kai tik gaus prezidento pasiūlymą – tarsis su Seimo frakcijomis.
Neturi bendros nuomonės
Vis dėlto įvairių politinių partijų atstovai neturi vieningos nuomonės, ar referendumu išreikšta piliečių valia – geriausias būdas dvigubos pilietybės klausimui spręsti.
Prezidento iniciatyvą raginti piliečius spręsti dvigubos pilietybės klausimą teigė palaikąs premjeras valdančiųjų socialdemokratų vadovas Gediminas Kirkilas.
„Tai plataus atgarsio visuomenėje susilaukusi problema, kurią išspręs arba parlamentas, arba referendumas. Prezidento siūlomas referendumas – viena geriausių išeičių“, – BNS pirmadienį sakė G.Kirkilas.
Tuo metu Seimo pirmininko pavaduotojas opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderis (TS-LKD) Andrius Kubilius nesutinka, kad problemas išspręstų Konstitucijos keitimas referendumo keliu.
„Nežinau, kaip reikia keisti Konstituciją. Greičiau derėtų parašyti protingą įstatymą. Jau išspręstas klausimas dėl antros lietuvių kartos užsienyje, taigi lieka surasti išeitį trečiajai kartai. Tam nereikia nei Konstitucijos keitimo, nei referendumo“, – BNS tikino A.Kubilius.
Jau anksčiau nepasitenkinimą prezidento ir Seimo sprendimais „susiaurinti“ dvigubos pilietybės taikymą išreiškęs Seimo pirmininko pavaduotojas opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius pirmadienį sakė sveikinantis „bet kokias paieškas, leidžiančias spręsti dvigubos pilietybės klausimą“.
Valdančiųjų Valstiečių liaudininkų frakcijos Seime seniūnė Aldona Staponkienė teigė, kad dvigubos pilietybės problemą reikia spręsti, tačiau užsiminė, jog siūlomas sprendimas referendumo keliu gali užtrukti. Anot jos, išeities reikia ieškoti skubiai, tačiau kaip konkrečiai politikė nenurodė.
„Konstitucijos keitimas gali užsitęsti – gal yra kokia nors galimybė rasti sprendimą nekeičiant Konstitucijos“, – svarstė A.Staponkienė.
Tuo metu opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis bei valdančiosios Liberalų ir centro frakcijos narys Arminas Lydeka tvirtino, jog tautos aktyvumu nereiktų pernelyg pasitikėti – anot jų, referendumas dėl įvairių priežasčių gali neįvykti.
V.Mazuronis tvirtino bet kokiu svarbiu klausimu pasisakantis už tiesiogiai referendumu išreikštą piliečių valią, tačiau nuogąstavo esą piliečiai „gali specialiai nebalsuoti referendume dėl priešiškumo dabartinei valdžiai“.
Naują Pilietybės įstatymo redakciją rengusiai Seimo darbo grupei vadovavęs A.Lydeka teigė, jog referendumas gali nepavykti dėl piliečių entuziazmo stokos.
„Niekam – net užsienio lietuviams – nereikia absoliučios dvigubos pilietybės. Aukso vidurį galbūt būtų galima rasti keičiant įstatymą, bet ne įteisinant dvigubą pilietybę visiems ir visada“, – BNS sakė A.Lydeka.
Seimas pritarė V. Adamkaus veto
Liepos viduryje Seimas pritarė prezidento veto naujam Pilietybės įstatymui ir balsavo už šalies vadovo pateiktas pataisas, numatančias, kad dvigubą pilietybę galės įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.
Tuo metu vetuotas įstatymas numatė, kad du pasus galėjo turėti užsienyje gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai.
Vetuodamas įstatymą prezidentas pabrėžė, kad Seimo priimtame naujame Pilietybės įstatyme nebuvo paisoma konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik ypač retais – išimtiniais – atvejais.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams – tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
R.Narušienė griežtai sukritikavo V.Adamkaus sprendimą vetuoti įstatymą ir tvirtino nusivylusi Seimu, pritarusiu prezidento veto. Anot moters, guodžia bent tai, kad palikta galimybė Lietuvos pilietybę įgyti užsienyje gimusių lietuvių vaikams.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.
