„Aš manyčiau, kad mes tikrai visomis išgalėmis, visomis galimybėmis stengsimės ir toliau padėti Ukrainai tiek, kiek leidžia mūsų galimybės. Tačiau aš dar kartą kartoju, kad gynyba turi būti užtikrinta tolygiai visoje NATO teritorijoje“, – trečiadienį LRT televizijai sakė jis.
„Todėl mes labai atsakingai vertinsime mūsų nacionalinį saugumą, kadangi šiandien niekas negali būti tikras, kad eskalacija arba atskirų incidentų tikimybė juos aplenks“, – teigė G.Nausėda, komentuodamas rusiškų raketų sprogimą Lenkijoje.
Anot jo, šią riziką didina Lietuvos kaimynystė su Baltarusija, kuri yra įsitraukusi į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
„Štai kodėl incidentai galimi ir jau siejant juos tiesiogiai su Baltarusijos dalyvavimu Rusijos kare prieš Ukrainą“, – tvirtino Lietuvos vadovas.
Raketos sprogimą Lenkijoje G.Nausėda vadino labai rimtu incidentu, žyminčiu kokybiškai naują karo etapą.
„(...) kaip matome, jau ir NATO teritorija nebėra tabu ir žūtys galimos net ir NATO valstybėse“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.
Jis sakė, kad NATO valstybių narių saugumas yra nedalomas ir jis yra tiek efektyvus, kiek tolygiai apima visas Aljanso grandis.
Ukraina yra kreipusis į Lietuvą su prašymu perduoti haubicų ir oro gynybos sistemų. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys yra sakęs, kad Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai, nes ir patiems reikia turėti pajėgumų gintis.
