Ketvirtadienį šalies vadovas G.Nausėda susitiko su sveikatos apsaugos ekspertais, mokslininkais Vytautu Kasiulevičiumi, Mindaugu Stankūnu, Edita Sužiedėliene, Kęstučiu Petrikoniu ir Aurelija Žvirbliene. Po susitikimo prezidento vyriausiasis patarėjas S.Krėpšta pranešė apie naują šalies vadovo iniciatyvą.
Spaudos konferencija:
„Prezidentas priėmė sprendimą prie prezidentūros steigti sveikatos ekspertų patariamąją tarybą siekiant užtikrinti, kad ekspertų balsas būtų girdimas ir įgalintas.
Antrasis tarybos tikslas – užtikrinti sklandesnį koronaviruso krizės valdymo perdavimą iš vienų rankų pereinant į naująsias rankas vykdomosios valdžios pusėje“, – spaudos konferencijoje komentavo patarėjas.
Stokoja ekspertus vienijančio instituto
Premjeras Saulius Skvernelis dar balandį subūrė darbo grupę pasiūlymams dėl COVID-19 ligos valdymo svarstyti ir teikti. Joje – ir prezidentūroje viešėjusi A.Žvirblienė, Santaros klinikų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.
Paklaustas, kam reikėjo dar vieno instituto, kuris dorotųsi su COVID-19 krize, S.Krėpšta atsakė, jog jis prasmingas pereinamuoju laikotarpiu, kai keičiasi valdžios, o būsimoji valdžia neturi priėjimo prie duomenų, įtakos sprendimams.
Be to, tokio instituto, kuris sujungtų didelį ratą įvairios kompetencijos specialistų, esą ir nėra.
Šiuo metu Lietuvoje nėra vieno darinio, kur būtų sujungtas pakankamai didelis ratas ekspertų.
„Šiuo metu Lietuvoje nėra vieno darinio, kur būtų sujungtas pakankamai didelis ratas ekspertų, kurie dirbtų tiek nuo duomenų analizės, vertinimo, kaip tas virusas plinta ir kur jis plinta, taip pat pereinant į visuomenės sveikatos priemonių taikymo sritį, kokios priemonės yra pačios efektyviausios, kas pasiteisina kitose šalyse. Ir baigiant gydymo įstaigų ir ligonių gydymo klausimais“, – vardijo prezidento patarėjas.
Ekspertų taryba prie Prezidento, pasak jo, veiks laikinai, vėliau ji turėtų persikelti į būsimą Ministrų kabinetą ir Sveikatos apsaugos ministeriją. Ją sudarys apie 20–25 sveikatos specialistų.
Ekspertų išvados – kas savaitę
Taryba išvadas dėl koronaviruso situacijos šalyje turėtų teikti kas savaitę tiek nueinančiai valdžiai, tiek būsimai, kurią formuoja Seimo rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bei jų kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė.
„Planuojame, kad jau kitos savaitės pabaigoje sveikatos ekspertų taryba galėtų pateikti pirmąsias konkretesnes įžvalgas, patarimus ar rekomendacijas vykdančiajai valdžiai“, – teigė S.Kkrėpšta.
„Ši situacija yra medicinos krizė. Žymiai efektyviau, kai ji valdoma remiantis savo srities medicinos ekspertų įžvalgomis, rekomendacijomis, kitų šalių gerąja praktika.
Labai svarbu turėtų garsų ir konstruktyvų ekspertų balsą, sprendimus, be abejo, priims sprendimų priėmėjai, bet jie turi būti pagrįsti įrodymais ir geriausiomis ekspertų įžvalgomis“, – pridūrė jis.
Įvertino COVID-19 atvejų augimą
Kasdien COVID-19 atvejų šalyje nustatoma vis daugiau, ketvirtadienį jų – 950. G.Nausėdos vyriausias patarėjas teigė, jog tai – neramina, būtina plėsti pajėgumus.
„Situacija neramina, matome eksponentinį atvejų augimą. Be jokios abejonės, reikia imtis priemonių stabdant šį plitimą. Ne tik stabdant, bet ir pasiruošiant suteikti visą reikiamą pagalbą gydymo. Neišvengiamai būtinas lovų skaičiaus didinimas, deguonies prieigos didinimas ir kiti sprendimai“, – komentavo jis.
-
Vyriausybė nusprendė: draudžiami visi renginiai, išskyrus sporto ir kultūros, šiems – apribojimai
-
I.Šimonytei keliant klausimą dėl pinigų galimam antram karantinui, S.Skvernelis sako, kad ji galės tuo rūpintis
-
Ž.Vaičiūnas: ribojimai dėl COVID-19 efektą duos po dviejų savaičių
-
Lietuvoje – 950 COVID-19 atvejų, trečdalis – Vilniaus apskrityje, virusas plinta būreliuose, ugdymo ir gydymo įstaigose
-
Santaros klinikose užimta didžioji dalis COVID-19 pacientams skirtų lovų, visos Lietuvos ligoninėse – taip pat daugiau nei pusė
Bandydama stabdyti COVID-19 plitimą, Vyriausybė 21-oje šalies savivaldybėje įvedė karantiną. Čia tiek lauke, tiek patalpų viduje privaloma dėvėti kaukes, ribojamas būriavimasis, maitinimo vietų darbo laikas.
Ministrų kabinetas nuo spalio 30 d., dviem savaitėms uždraudė renginius, išskyrus sporto ir kultūros, tačiau su išlygomis – ribojamas dalyvių skaičius, būtina imtis apsaugos priemonių.
Mano, kad įvesti ribojimai „tikslingi“
S.Krėpšta teigė, jog šios priemonės, prezidento nuomone, tikslingos.
„Prezidentas akcentavo, kad priimtos, jau šiuo metu pritaikytos priemonės yra tikslingos. Jis toliau laikosi tos nuomonės. Bet kiekvieną dieną turėdami daugiau informacijos ir matydami besikeičiančią situaciją turime galvoti, ar reikia kažką keisti, ar nereikia. Bet būtent tai turėtų pasakyti ekspertai, savo srities žinovai, mokslininkai, o vykdomoji valdžia priimti galutinius sprendimus“, – pridūrė patarėjas.
G.Nausėda ketvirtadienį nuotoliniu būdu dalyvaus Europos Vadovų Tarybos posėdyje, kuriame taip pat planuojama aptarti COVID-19 pandemijos valdymą ir suderinti veiksmus, teigė S.Krėpšta.
„Ten Europos vadovai kalbės apie galimybę turėti bendras gaires testavimo strategijoje ir taip pat bendras Europos gaires vakcinavimo strategijoje ir sutarimus, kaip bendrai tas vakcinavimas bus vykdomas visose Europos Sąjungos šalyse“, – pasakojo patarėjas.
E.Sužiedėlienė: tai ne klaidos, bet nesuvaldyti dalykai
Vilniaus universiteto vicerektorė E.Sužiedėlienė teigė, jog ekspertų tarybos steigimas – daugiau nei savalaikis. COVID-19 plitimą mūsų šalyje mokslininkai, anot jos, stebi jau beveik 8 mėnesius, tad patirtis vertėtų sujungti.
Dabar, pasak E.Sužiedėlienės, formuojamos trys pagrindinės tarybos grupės, kurios kitą savaitę pradės veikti.
„Buvo abipusis noras, kad siūlymai ar rekomendacijos greitai turi rastis“, – sakė ji.
Mokslininkė tikino, kad tiek COVID-19 situacija, tiek politinė situacija šalyje pasikeitė, tad „turi būti priimami nauji sprendimai“.
Klausiama, ar mato šios Vyriausybės klaidų valdant viruso plitimą, E.Sužiedėlienė teigė, jog to nenorėtų vadinti klaidomis.
„Aš tai įvardyčiau ne klaidomis. Mes susidūrėme su nauju dalyku – tiek sveikatos sektorius, tiek kiti sektoriai. Galbūt tai ne klaidos, bet nesuvaldyti dalykai, apie kurių buvimą a priori, įtaką tolesnei perspektyvai, situacijos vystymuisi mes nežinojom“, – kalbėjo mokslininkė.
M.Stankūnas: taryboje – „ne pritarėjai, o patarėjai“
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto mokslininkas M.Stankūnas teigė, jog steigiama taryba nėra „prieš kažką“.
Aš manau, kad buvo dalykų, kur Vyriausybė klausė.
„Mes nesakom, kad kažkas kažką blogai darė, praėjusi valdžia nesiklausė mokslininkų patarimų ir panašiai. Aš manau, kad buvo dalykų, kur Vyriausybė klausė, geru žodžiu atsiliepiau apie premjero patarėją Joną Kairį, jis organizuodavo tuos COVID-19 susitikimus, kviesdavo ekspertus, įsiklausydavo“, – aiškino jis, tačiau pažymėjo, kad susitikimai Vyriausybėje vyko nereguliariai, reaguojant į problemą.
Prie Prezidentūros steigiama taryba, mokslininko teigimu, veiks nuolat, konkrečiose srityse, turės aiškius tikslus ir terminus, joje dirbs „ne pritarėjai, o patarėjai“.
„Kad būtų racionalus kritikos grūdas šitoje komisijoje“, – užsiminė M.Stankūnas.
Jis pabrėžė, kad tarybos nariai dirbs visuomeniniais pagrindais – be jokio atlygio, jų sąrašas bus viešas.
M.Stankūnas teigė, jog COVID-19 padėtis Lietuvoje – sunkiai valdoma, negera. Jo nuomone, ilgainiui šalyje reikės įvesti nacionalinį karantiną.
Manau, vienokio ar kitokio karantino reikės.
„Nenoriu prišnekėti <...>, bet žiūrint į perspektyvą, manau, vienokio ar kitokio karantino reikės“, – teigė mokslininkas. Pasak jo, karantinas būtų lyg minutės pertraukėlė per krepšinio varžybas, kai galima persibraižyti derinius.
K.Petrikonis: žmonės per daug juda
LSMU prorektorius K.Petrikonis teigė, jog gyventojai atsipalaidavo, pasikeitė gamtinės sąlygos, tai yra, atšalo, dėl to COVID-19 atvejų skaičius taip sparčiai išaugo.
„Bet dabar turim kaip turim, ligoninės persipildo, aš kaip gydytojas galiu pasakyti, kad po dviejų metų mes skaičiuosim nuostolius ir labai skaudžius, jeigu nepadarysim tam tikrų sprendimų“, – komentavo jis ir tikino, jog tikrai negyvensim taip, kaip anksčiau.
„Kas mūsų nedžiugina, tai Lietuvos mobilumo rodikliai: tiek žmonių juda, kiek gal neturėtų. Tas ekonominis ir socialinis aktyvumas yra per didelis“, – teigė K.Petrikonis.
Pasak jo, Švedijoje susirgimo atvejų augimas panašus, bet gyventojai ten juda tris kartus mažiau.
„Mes turim mažiau judėt, tai tada turėsim kažkokį pokytį“, – sakė K.Petrikonis.
Daugiau informacijos apie naujus COVID-19 susirgimus šalyje – čia.
