Praėjusią savaitę Vokietijos kanclerė su A.Lukašenka apie migrantų krizę Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija bendravo du kartus.
Vėliau šiuos pokalbius kanclerė, pasak G.Nausėdos, aptarė su juo.
„Aptarėme du pokalbius, kurie įvyko su Aliaksandru Lukašenka. Norėjau labai tiksliai žinoti, apie ką buvo kalbama, kas buvo įsipareigota. Arba atvirkščiai, kokių dalykų atžvilgiu nebuvo prisiimta jokių įsipareigojimų, kad paneigtume tuos mitus, kurie šiuo metu yra visaip plėtojami“, – pirmadienį lankydamas Lietuvos kariuomenės karius Druskininkuose žurnalistams komentavo G.Nausėda.
Baltarusijos režimas anksčiau skelbė, jog A.Merkel ir faktinis Baltarusijos vadovas aptarė schemą, kuri leistų išspręsti migracijos krizę prie Baltarusijos ir Lenkijos bei Lietuvos sienos – esą Vokietija galėtų pasiimti 2 tūkst. migrantų, o likusieji būtų iš Baltarusijos išsiųsti į kilmės šalis.
G.Nausėda teigė, jog tokio susitarimo nėra.
„Noriu pasakyti labai aiškiai – 5 tūkst. migrantų, 2 tūkst. migrantų – jokių susitarimų šiuo klausimu nebuvo.
Vokietijos kanclerės pagrindinis tikslas buvo spręsti humanitarinę krizę ir ją šiuo metu galima spręsti pirmiausia stabdant naujus skrydžius į Minską ir skatinant skrydžius pasiimti migrantus į kilmės šalis arba tėvynę“, – teigė šalies vadovas.
„Vyksta ir viena, ir kita, tai vyksta pakankamai sėkmingai“, – pridūrė jis.
Komentarai:
Tiesa, prezidento įsitikinimu, spręsti migrantų krizę prie ES išorės sienos reikia nebe dvišaliu lygmeniu.
„Aš galvoju, kad atėjo tas laikas, kai nuo dvišalių kontaktų reikia pereiti prie daugiašalių kontaktų, kad nebūtų įtarimų, kad kažkas daroma kažkam už nugaros. Šitą uždavinį puikiausiai galėtų atlikti Europos Sąjungos institucijos – ne politiniu, o techniniu lygiu“, – kalbėjo G.Nausėda.
Reikia pereiti prie daugiašalių kontaktų, kad nebūtų įtarimų, kad kažkas daroma kažkam už nugaros.
Apie tai, jog „iniciatyvą suvaldyti režimo sukurtą įkaitais tapusių migrantų krizę, kuri yra hibridinės atakos prieš Europos Sąjungą dalis,“ po antrojo A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbio perėmė Europos Komisija ir Europos Sąjungos diplomatijos įgaliotinio Josepo Borrellio biuras, anksčiau 15min nurodė šalies vadovo patarėjas komunikacijai Ridas Jasiulionis.
„Pirmieji šių institucijų žingsniai, stabdant Baltarusijos režimo organizuojamus migrantų skrydžius iš Artimųjų Rytų regiono šalių ir Baltarusijos teritorijoje atsidūrusių migrantų repatriaciją į jų kilmės šalis, jau duoda vaisių“, – teigė jis.
-
M.Morawieckis: Lenkija gali uždaryti sieną su Baltarusija
-
Suomiai svarsto galimybę statyti tvorą pasienyje su Rusija
-
Ryga: Latvijos pasienyje nėra migrantų antplūdžio požymių
-
A.Lukašenka perspėja Lenkiją nenutraukti susisiekimo su Baltarusija
-
A.Lukašenka: ES atsisako tartis dėl migrantų likimo
-
Nufilmuota pasienio sargų: neįleido nei 19 vyrų iš Irako, nei 9 Kongo piliečių
Praėjusią savaitę Europos Komisija patvirtino surengsianti „technines derybas“ su Baltarusija, kaip galėtų būti repatrijuoti migrantai, besistengiantys patekti į Bendrijos teritoriją.
Šios derybos, pasak G.Nausėdos, prasidės netrukus, o Lietuva esą aktyviai į jas įsitrauks.
„Mes tikrai aktyviai dalyvausime šitame derybų procese, pirmiausia labai pagrįstai keldami poreikį, kad mes būtumėm iš anksto informuojami, kad būtų labai aiškiai žinomos raudonos linijos, apie kurias mes kalbame. Taip pat kad nebūtų net kalbos apie jokį Baltarusijos prezidento – save vadinančio prezidentu – pripažinimą.
Šiandien tai yra žmogus nelaimėjęs rinkimų, sufalsifikavęs rinkimus ir šia prasme nieko naujo neįvyko, taigi, ir mūsų situacijos vertinimas niekuo nepakito“, – komentavo jis.
Šalies vadovas nesiėmė spėlioti, kaip migrantų srautus Baltarusijos pasienyje su Lenkija ir Lietuva pakeis šaltėjantys orai, tačiau pažymėjo:
„Šito žmogaus, kuris visa tai organizuoja, elgesiui temperatūra įtakos neturi.“
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija, rašo BNS.
Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė ir nepaprastąją padėtį.
Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų, nuo rugpjūčio mėnesio apgręžta daugiau nei 7,3 tūkst. žmonių.
