Prezidentas su opozicijos lyderiu ir opozicinių frakcijų seniūnais aptarė politinę situaciją šalyje bei konkrečias įstatymines iniciatyvas, teigė šalies vadovo patarėjas P.Mačiulis.
„Tarp paliestų klausimų buvo daugiausia laiko skirta biudžeto aptarimui – frakcijų atstovai išsakė savo nuogąstavimus, kas tinka, ko pasigenda šiame dokumente.
Taip pat buvo kalbėta apie frakcijų iniciatyvas, taip pat apie prezidento įstatymines iniciatyvas, tokias kaip NPD didinimas, Viešųjų pirkimų įstatymas, Korupcijos prevencijos įstatymas, taip pat Teismų įstatymas, kurio pristatymas Seime bus artimiausiu metu“, – vardijo jis.
Kalbėdamas apie tiesioginių merų rinkimų įteisinimą, prezidentas, pasak jo patarėjo, aptarė būdus, kurie padėtų tokius rinkimus įteisinti kaip galima greičiau.
„Su frakcijomis kalbėta apie tiesioginių merų rinkimų klausimą, kaip pasiekti rezultatą dėl ginčų, ar dėl Konstitucijos keitimo įvairiausių versijų, kad procesas neužtruktų ir artimiausiuose savivaldos rinkimuose būtų galima turėti galimybę merus rinkti tiesiogiai“, – pasakojo P.Mačiulis.
Jis neįvardijo, kokios konkrečiai pataisos dėl merų rinkimų būtų priimtinos prezidentui – esą svarbiausia, kad šis klausimas būtų išspręstas.
Kokia bus formuluotė, kokie bus merų įgaliojimai, tai yra diskusijos klausimas.
„Prezidento nuomone, svarbiausia, kad piliečiai turėtų teisę merus rinkti tiesiogiai. Kaip rodo apklausos, piliečiai to labai nori. Kokia bus formuluotė, kokie bus merų įgaliojimai, tai yra diskusijos klausimas, ir labai gerai, kad Seimo pirmininkė rodo lyderystę ir bando surasti kompromisą sutelkiant skirtingas politines jėgas, organizacijas siekiant pasiekti rezultatą“, – kalbėjo patarėjas.
„Kol kas rezultatas dar nėra pasiektas, bet prezidentas taip turi neformalias diskusijas su atskiromis politinėmis partijomis. Be to, prezidentas optimistiškai tiki, kad rezultatą galima pasiekti“, – pridūrė P.Mačiulis.
Iš S.Skvernelio – kritika Vyriausybei
Seimo „valstietis“, opozicijos lyderis S.Skvernelis teigė, kad pokalbis su prezidentu svarbiausiais šiuo metu klausimais buvo dalykiškas.
„Išsakėme ir savo savijautą, nuomonę dėl darbo organizavimo Seime, dėl Vyriausybės darbo, dėl įvairiausių iniciatyvų, dėl prezidento iniciatyvų“, – per spaudos konferenciją kalbėjo jis.
S.Skvernelio matymu, ministrų kabinetas deramai nedirba.
Nebėra įstatymų projektų. Pasižiūrėję į Vyriausybės darbotvarkes, mes matome kosmetinius pakeitimus.
„Nebėra įstatymų projektų. Pasižiūrėję į Vyriausybės darbotvarkes, mes matome kosmetinius pakeitimus – reformos, kurios buvo žadamos, pokyčiai po pokyčių, jie nevyksta arba vyksta keistu būdu, kada Seime atsiranda kažkoks nekokybiškas įstatymo projektas“, – kalbėjo opozicijos lyderis.
Kasdieniam darbui, pasak jo, neturi kliudyti net COVID-19 pandemija.
„Vyriausybė ir Seimas turi dirbti savo darbą. Negalima čia prisidengti, kad yra kokybės klausimų reikalavimai arba viskas užgožta pandemijos valdymo. Kasdienis darbas nesustoja“, – tikino jis.
S.Skvernelis be kita ko piktinosi, kaip valdantieji elgiasi su opozicija – esą būna ir Seimo statuto pažeidimų, perbalsavimų dėl projektų.
Premjerė: niekas nežadėjo teikti esminių iniciatyvų
Į S.Skvernelio žodžius sureagavo premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, Vyriausybė ir neketino pavasario sesijoje į Seimą atnešti fundamentalių iniciatyvių.
„Vyriausybė, kuri darbą pradėjo gruodžio 15 dieną ir kurios pagrindinis uždavinys buvo šluoti paskui gana sudėtingą COVID-19 situaciją, ir tą teko daryti pakankamai ilgą laiką, nei žadėjo, kad pateiks pavasario sesijai kažkokias fundamentales formas, nei galėjo objektyviai tą padaryti“, – viešėdama Varėnoje antradienį žurnalistams komentavo I.Šimonytė.
Bet Seimo rudens sesijoje, pasak jos, tikrai bus apie ką padiskutuoti.
„Rudenio sesijai tikrai manau, kad diskusijų politiniais klausimais – ar tai būtų Valstybės tarnybos įstatymas, ar mokesčių pakeitimai, ar inovacijų politika – bus pakankamai, o opozicija galės vaisingai prie to prisidėti“, – pažymėjo premjerė.
Rudenio sesijai tikrai manau, kad diskusijų politiniais klausimais bus pakankamai.
Ar kaip nors pažeidžiamos opozicijos teisės Seime, pasak jos, turėtų atsakyti Seimo Etikos ir procdeūrų komisija.
Seimo opozicijai priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos frakcijos ir Lietuvos regionų frakcija. Jos vienija 64 atstovus iš 141.
