Sprendimą dėl kreipimosi į KT prezidentas, jo patarėjos teigimu, priims po to, kai dar kartą pasikalbės su protestuotojais.
„Tėvų atstovai ateis dar papildomai su teisiniais argumentais pasikalbėti ir, ko gero, turėsime arba diskusiją raštu, arba susitikus, nežinia, ir pratęsime šią diskusiją, ir tuomet prezidentas apsispręs į vieną arba kitą pusę“, – antradienį žurnalistams komentavo I.Segalovičienė.
Perklausta, ar prezidentūra tikrai svarsto kreiptis į KT, patarėja atsakė, jog apie tai diskutuojama.
Patarėja: galimybių pasą gali gauti kiekvienas vaikas
I.Segalovičienė pabrėžė, jog vaikai galimybių pasą gali gauti ne tik vakcinuodamiesi nuo COVID-19, bet ir testuodamiesi. O tai, pasak jos, kompensuoja valstybė.
„Šiandien galimybių pasą iš principo gali gauti kiekvienas vaikas todėl, kad jis gaunamas arba pasiskiepijus, arba persirgus, arba testuojantis.
Valstybė šiuo metu projektuoja, kad testavimas bus apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų ir galios testavimas tas, kuris taikomas PGR kaupinių metodu mokyklose <...>, bei antikūnų tyrimas“, – komentavo šalies vadovo patarėja.
Šiandien galimybių pasą iš principo gali gauti kiekvienas vaikas.
Prezidentas, pasak jos, mano, jog gyventojų testavimas, plintant koronaviruso omikron atmainai, yra labai svarbi priemonė ir turi būti prieinama.
Kaip ir vakcinacija nuo COVID-19 – šia liga užsikrečia ir vaikai.
„Skiepai ir toliau yra labai svarbi vaikų sveikatos užtikrinimo priemonė“, – pažymėjo I.Segalovičienė.
Paneigė, kad remia antiskiepininkus
Paklausta, ar prezidento susitikimą su protestuojančiais prieš galimybių pasą galima būtų interpretuoti kaip paramą antiskiepininkams, patarėja teigė nemananti, jog taip traktuoti reikėtų.
„Tai yra ydinga. Prezidentas yra visų prezidentas. Jis girdi visas [nuomones] ir jo tikslas bus visada išklausyti visas visuomenės grupes“, – kalbėjo I.Segalovičienė ir pažymėjo, jog į prezidentą dėl galimybių paso vaikams kreipėsi ne tik „Basos mamos“.
Prezidentas yra visų prezidentas. Jis girdi visas [nuomones] ir jo tikslas bus visada išklausyti visas visuomenės grupes.
„Tas klausimas visuomenei aktualus. Ne veltui Konstitucinis Teismas yra priėmęs sprendimą nagrinėti šitą klausimą ir atsakyti į klausimus“, – kalbėjo patarėja.
Grupė opozicinių parlamentarų anksčiau kreipėsi į KT ir prašė įvertinti reikalavimų daugelyje prekybos, paslaugų, taip pat pramogų, viešojo maitinimo vietose, renginiuose lankytis tik su galimybių pasu atitiktį Konstitucijai.
Teismas prašymą priėmė ir nagrinėjimą iniciatorių prašymu nutarė paankstinti.
Sprendimo tikisi artimiausiu metu
Kreiptis į KT dėl galimybių paso taikymo vaikams prezidento paprašė grupė organizacijų, tarp kurių – ir „Basos mamos“.
Pasak jų, galimybių pasas vaikams nuo 12 metų yra diskriminacinio pobūdžio, jį įvedant pažeidžiamas vaiko interesų viršenybės principas.
Šalies vadovas, pasak V.Jankauskaitės-Milčiuvienės, dėl kreipimosi į KT pažadėjo apsispręsti artimiausiu metu.
„Parlamentarų kreipimasis į Konstitucinį Teismą ir prezidento kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra du skirtingi dalykai, nes kai kreipiasi parlamentarai, Konstitucinis Teismas sau įprasta arba skubos tvarka svarsto, bet skubos tvarka pas juos yra iki pusės metų.
Kai kreipiasi prezidentas, kol Konstitucinis Teismas priims sprendimą, iškart nustoja galioti visi nutarimai dėl kurių buvo kreiptasi“, – po susitikimo su šalies vadovu pasakojo protesto organizatorė.
Mes – už galimybę rinktis ir prieš vaikų segregavimą, ir skirstymą su galimybių pasais.
Protestuotojai, pasak jos, niekad nesakė, kad yra skiepų priešininkai:
„Mes – už galimybę rinktis ir prieš vaikų segregavimą, ir skirstymą su galimybių pasais.“
Akcijoje – apie 100 protestuotojų
Basomis mamomis pasivadinusios protestuotojos G.Nausėdos susitikimo su jų atstove metu antradienį surengė akciją prie Prezidentūros.
Iš viso į šią protesto akciją antradienio pavakarę atėjo iki 100 žmonių. Jie degino žvakeles, dainavo tautines dainas, mojavo vėliavomis, laikė plakatus, nepritariančius galimybių pasui, praneša naujienų agentūra BNS.
Pasak 38-erių metų mokytojo Tomo Burkausko, galimybių pasas diskriminuoja žmones, jis neturėtų būti taikomas nei vaikams, nei suaugusiems.
„Aš pats du kartus pasiskiepijau, tačiau manau, kad ši priemonė jei ir yra efektyvi, tai nebent minimaliai. Ji iš esmės diskriminuoja šalies gyventojus ir neprivers visų pasiskiepyti. Vis tiek visada bus žmonių, kurie nenorės skiepytis“, – BNS kalbėjo vyras.
Jis teigė, kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama skatinant žmones skiepytis, aiškinant apie naudą ir galimą pavojų to nedarant.
Jam antrino ir 36-erių vertėja Gytė Jarmolina, kuri galimybių pasą vadino segregacijos įrankiu. „Vieni žmonės tampa lygesni už kitus“, – BNS teigė ji.
Vyriausybei nusprendus, galimybių pasas vaikams nuo 12 metų bus privalomas nuo gruodžio 28 dienos.
Kai kurie tėvai priešinasi tokiai prievolei – prie Vyriausybės, prezidentūros organizuoja protesto akcijas.
