„Briuselyje antradienio rytą pasiektą susitarimą turės ratifikuoti Seimas. Prezidentas tikisi, kad tai įvyks dar šiemet, rudens sesijos metu. Prezidentas tikisi, kad visos parlamentinės partijos vieningai pritars Europos Vadovų Taryboje pasiektam susitarimui“, – prezidento poziciją BNS perdavė jo atstovas Antanas Bubnelis.
Europos Sąjungos vadovams sutarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo, diskusijos dėl jo trečiadienį persikėlė į Lietuvos Seimą. Klausimą svarstė Seimo Europos reikalų komitetas.
Šio komiteto pirmininkas „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas prognozuoja, kad Lietuvos politikai sprendimus dėl gaivinimo fondo patvirtins vieningai.
Jo pavaduotojas, opozicinių konservatorius atstovas Žygimantas Pavilionis sako, kad diskusijos Lietuvoje kils dėl pasiskolintų lėšų naudojimo.
„Būtų labai keista, jei mes neratifikuotumėme, tai yra papildomi finansai, ir mums svarbu tą klausimą kuo greičiau išspręsti. Aš matau vieningą sutarimą ir visi įsivaizduoja, kad tas fondas turi būti pradėtas naudoti kuo greičiau“, – BNS sakė G.Kirkilas.
Ž.Pavilionis pažymėjo, kad pasiskolintus pinigus reikės grąžinti, ir tik nuo šalies valdžios priklausys, kiek prasmingai bus investuotos gautos lėšos.
„Grubiai šnekant, jei tuos pinigus naudos trinkelėms, o ne investuos į ateitį, tada žinoma, kad gali susidaryti tokia situacija, kad tie, buitiškai šnekat, pinigėliai bus įkasti į žemę, bet už tuos pinigėlius dar teks mums ir ateitiems kartoms susimokėt didžiules palūkanas“, – sakė Ž.Pavilionis.
„Ne dėl Europos kaltės, o dėl mūsų pačių kaltės ir nesugebėjimo strategiškai investuoti į ateitį mes galime dar susimokėti už tuos laimėjimus, nes teks atidavinėti kitų šalių išleistus pinigus ir mūsų pačių neprotingai panaudotus pinigus“, – teigė parlamentaras.
Finansų ministerija tvirtina, kad šiuo metu tikrai nėra aišku, ar Lietuva pasinaudos skolinimosi galimybe, dar tik pradedamas plano rengimo procesas, rudenį vyks konsultacijos su Europos Komisija.
Anot ministerijos, gaivinimo ir atsparumo priemonės reglamentas šiuo metu yra derinamas, galutinai patvirtintas jis turėtų būti rudenį, bet principinės nuostatos neturėtų keistis. Šalys turės pateikti Europos Komisijai ekonomikos gaivinimo ir stiprinimo planus, kurių pagrindu būtų skirstoma dotacijų dalis, o neužtekus dotacijų galima būtų prašyti paskolos.
Europos Sąjungos vadovams antradienį sutarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo, Europos šalių parlamentai artimiausiais mėnesiais turės apsispręsti, ar leisti Europos Komisijai tarptautinėse rinkose skolintis 750 mlrd. eurų, kad šiomis lėšomis būtų teikiama pagalba nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėjusioms šalims.
Iš naujojo fondo kaip negrąžinama parama valstybėms bus skirta 390 mlrd. eurų, kita dalis bus teikiama kaip paskolos. Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų, šalis iš fondo galės pasiskolinti 3 mlrd. eurų.
Kartu su fondu ES šalių lyderiai taip pat patvirtino daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021–2027 metų ES biudžetą. Jo ratifikuoti Seime nereikia.
