Prezidentas pasakojo gaudavęs ranka rašytus įvairius nurodymus, ką jis, kaip šalies vadovas, turėtų daryti, tačiau sakė kol kas pavardžių atskleisti negalintis.
„Kai kurių dalykų aš negaliu įrašyti net į savo dienoraščius, bet aš prisimenu tuos faktus fiksuojančius įvykius šalia su dokumentais, kurie parašyti ne mašinėle. Man atsikėlus penktą valandą ryto, priėjus prie mano kompiuterio ir iš fakso išėmus tą rašytą dokumentą, mūsų šiuo metu Lietuvo tautos vadų ranka rašytas instrukcijas kaip valstybės prezidentui, kuriose sakoma – jeigu tu darai tą, o ne ką kitą, tu griauni valstybę, kaip prezidentas. Tu darai ne tai, o turi daryti tai, turi skirti tą žmogų, o ne kitą“, – pristatydamas knygą „Paskutinė kadencija: Prezidento dienoraščiai“ kalbėjo kadenciją baigęs šalies vadovas.
„Aš turiu ranka rašytą, ne mašinėle, man, dovanokit tie, kurie man rašė, aš be pavardžių kalbu, surašytą beveik šantažą, kaip valstybės vadovui. Ten rašoma: arba tu darai taip, kaip sakome, arba griauni valstybę. Ir nors tiesiai nepasakyta, kada reikės su tavimi susitvarkysim politiškai “, – tvirtino V.Adamkus.
Jis aiškino neskelbiantis pavardžių, nenorėdamas padaryti žalos žmonių tikėjimui. Arba tu darai taip, kaip sakome, arba griauni valstybę,... kada reikės su tavimi susitvarkysim politiškai
„Jeigu aš pradėsiu kalbėti apie tai, su kuo teko susidurti paskutinį dešimtmetį, o įvairių variacijų yra, aš manau, aš tikrai nepalengvinsiu šiandienio mūsų gyvenimo. Aš neslėpiu šnipų, neslėpiu nusikaltėlių, bet manau, kad galbūt šiandieninė situacija yra tokia, kad stengiamės daryti, ką galime. Yra tam tikrų dalykų, apie kuriuos geriau nekalbėti, dar neužaštrinkime mūsų gyvenimo“, – kalbėjo V.Adamkus
„Šiandien yra žmonių, kuriais šventai tikime, besimeldžiame jiems už jų nuopelnus atstatant nepriklausomybę, bet yra tokių dalykų, kuriuos, jei aš viešai, garsiai ir su pavardėmis pasakysiu, aš manau, kad aš nusikaltimą padarysiu prieš tą šventą mūsų tikėjimą, laisvę, demokratiją ir vienas kito gerbimą“, – tvirtino V.Adamkus.
Jis svarstė, kad galbūt neleis minėtų ranka rašytų nurodymų viešinti 50 metų.
Prezidentas pridūrė siekęs knygoje atskleisti tam tikra situacijas, kad jos nebepasikartotų, nors pripažino, kad knygoje jis negalėjo išvengti subjektyvumo.
„Aš pasiryžęs fiksuoti reikalingus gyvenimo įvykius, kurie mano darbo ar atsakomybės eigoje įvyko, ir kuriems reikia fiksavimo, kad jų nebūtų ateityje (...) Aš nepasakyčiau, kad fiksuodamas tą visą dieną esu visiškai objektyvus, tai yra vistiek mano asmeninė perspektyva“, – kalbėjo V.Adamkus.
Prezidentas taip pat tvirtino, kad viena priežasčių rašyti buvo jo karjeroje pasitaikiusios situacijos, kaip jo žodžiai buvo neteisingai interpretuojami.
„Pasižiūriu į tai iš netolimos perspektyvos ir pagalvoju, kad vistik yra nesąžininga, nes tas pats faktas, kai aš ten buvau, mačiau, savo žodžiais bandžiau išsakyti, staiga kitą dieną ..., laikraštyje ar vakaro žinių laidoje girdžiu tai, ko pats negaliu patikėti, ar aš ten buvau, ar aš tai sakiau“, – pasakojo buvęs Lietuvos vadovas.
V.Adamkus prezidentu buvo dvi kadencijas – 1998-2003 ir 2004-2009 metais.
