Su universitetų vadovais prezidentė aptarė reformos eigoje išryškėjusius priėmimo į aukštąsias mokyklas ir studijų finansavimo tvarkos nesklandumus, universitetų valdymo pertvarkos, aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimo eigą.
Prezidentės teigimu, dėl studentų, mokančių visą studijų kainą konkuruojančios aukštosios mokyklos, neturėtų nuleisti akademinių reikalavimų kartelės ar devalvuoti studijų kokybės.
Susitikime buvo konstatuota, kad stojamųjų rezultatų, studijų krepšelių dalybų analizė parodė, jog specialistų rengimas kai kurioms ūkio šakoms komplikuojasi, todėl gindama viešąjį interesą švietimo ir mokslo ministerija privalo tobulinti studentų priėmimo tvarką ir garantuoti, kad studentai rinktųsi ir mažiau populiarias, tačiau šalies ūkiui labai reikalingas specialybes. Prezidentės teigimu, spręsdama šią problemą ministerija turi užtikrinti užsakomąjį kai kurių studijų vietų finansavimą (pvz., žemės ūkio, gyvulininkystės specialistų, kūno kultūros specialistų).
Šalies vadovė pareikalavo, kad švietimo ir mokslo ministras imtųsi priemonių studijų kokybei gerinti, paspartintų ES struktūrinių fondų lėšų investavimą į dėstytojų ir mokslininkų kvalifikacijos tobulinimą, mokslo įrangą bei infrastruktūrą prioritetinėse studijų bei mokslo srityse.
Prezidentės įsitikinimu, aukštojo mokslo kokybė labiausiai priklauso nuo dėstytojų ir mokslininkų darbo, todėl rektoriai prioritetinį dėmesį privalo skirti dėstytojų pedagoginės ir mokslinės kompetencijos stiprinimui bei motyvacijos dirbti akademinį darbą, skatinimui.
Šalies vadovė pabrėžė, kad didžiausias Lietuvos turtas yra išsilavinę žmonės, todėl aukštosios mokyklos, nepaisant finansinių sunkumų, privalo užtikrinti kokybiškas studijas ir padėti valstybei tapti aukštųjų technologijų šalimi.
