„NE eksperimentams su moterimis“. „Ar XXI amžiuje vis dar diskriminuosime pacientus?“ „Kada Bažnyčią atskirsime nuo valstybės valdymo?“ „Ar esi tikras, kad tau neteks pasinaudoti šiuo įstatymu?“ Tokius užrašus nedideliuose plakatuose per prezidentūros langus penktadienį galėjo matyti prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Į piketą penktadienio vidudienį prie prezidentūros susirinko kelios dešimtys žmonių – mamų ir tėvų su vaikais, įvairių organizacijų atstovų, medikų. Taip pat ir politikų iš įvairių politinių partijų – socialdemokratų, liberalų, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovų.
„Man aktualu“
„Man labai aktualu šitas klausimas. Pati turėjau reikalų, praėjau dvi pagalbinio apvaisinimo procedūras, abi buvo neveiksmingos, ačiū Dievui, man pasisekė, aš atradau Rytų mediciną ir jai padedant pastojau. Va, sūneliui jau tuoj metukai, – paklausta, kodėl per lietų su kūdikiu vežimėlyje nusprendė ateiti į piketą prie prezidentūros, pasakojo Giedrė. – Jaučiu pareigą pakovoti, kad Lietuvoje tas dalykas būtų reglamentuotas taip, kaip ir turi būti. Įstatymo labai reikėjo, kad procedūra būtų įteisinta, kad ją būtų galima kompensuoti iš valstybės biudžeto, tačiau su paskutinėmis pataisomis, kurias Seimas priėmė, tas įstatymas tik sukūrė dar daugiau barjerų. Aš dabar Lietuvoje nedaryčiau pagalbinio apvaisinimo, kol galioja toks įstatymas.“
Moters teigimu, Seimas įtvirtino, kad sukurti galima ne daugiau nei tris embrionus, kas, mano manymu, yra absoliutus nonsensas.
„Kiekvieną dieną apvaisintų embrionų vis mažėja, tad jei pradžioje apvaisins tris, kai ateis laikas juos perkelti, nebebus ką perkelti. Mano atveju vienu atveju buvo dešimt, kitu aštuoni embrionai, o trijų arba penkių dienų abiem atvejais aš turėjau vos du, kuriuos dar buvo galima perkelti. Ir tai nesuveikė. Tai kas bus, jeigu bus galima tik tris?“ – klausė pašnekovė.
Giedrė taip pat kalbėjo apie įtaką moters sveikatai: „Trys keturios savaitės hormoninių vaistų, po du dūrius į pilvą tuo pačiu metu, narkozė. Jau nekalbu apie tokį dalyką, kad jautiesi, jog esi pastojusi, laukiesi, paskui tai yra netektis.“
Tikisi prezidentės veto
Piketą prie prezidentūros surengtas siekiant paraginti prezidentę atkreipti dėmesį į antradienį Seime priimtą konservatyvų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriame neatsižvelgiama į medicinos mokslo pažangą ir moters bei vaiko sveikatos tausojimą bei diskriminuojami onkologinėmis ir genetinėmis ligomis sergantys žmonės.
Anot piketo organizatorių, jie siekia, kad Lietuvoje būtų sudaryta galimybė rinktis pažangų Pagalbinį apvaisinimą visiems nevaisingiems žmonėms ir tiems, kuriems jis reikalingas dėl tikimybės perduoti negydomas genetines ligas.
„Seimas jau priėmė konservatyvų įstatymą ir vienintelė viltis suteikti galimybę žmonėms rinktis pažangų pagalbinį apvaisinimą ir susilaukti vaikų yra prezidentės veto bei aktyvus visuomenės palaikymas“, – teigė organizatoriai išplatintame pranešime apie būsimą piketą.
50 tūkst. porų
Organizatorių teigimu, Lietuvoje net 50 tūkst. porų turi vaisingumo sutrikimų ir negali susilaukti vaikų, o nevaisingumas yra visuotinai pripažįstama liga: „Pagalbinis apvaisinimas yra veiksmingiausias nevaisingumo gydymo būdas, tačiau šiuo metu jis Lietuvoje prieinamas tik pasiturinčioms nevaisingoms poroms, nes nėra kompensuojamas Privalomojo draudimo fondo lėšomis.
Pagalbinis apvaisinimas yra įteisintas bei kompensuojamas visose išsivysčiusiose Europos valstybėse. Lietuvoje neturint tinkamo teisinio reguliavimo, yra pažeidžiamos nepasiturinčių nevaisingų Lietuvos pacientų teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą.“
Ieva Drėgvienė, Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė, prisipažino – priėmus dabartines įstatymo pataisas jos šeima, gyvendama Lietuvoje, jau neturėtų galimybių susilaukti vaikų.
„Negalėtų ir tos šeimos, kurios turi genetinės ligos paveldimumą. Tokių šeimų galimybė susilaukti sveikų vaikų yra natūraliai pastoti, darytis genetinius tyrimus ir tada ištyrus nuspręsti, nutraukti nėštumą, ar ne. Kartais šeimos nutraukia nėštumą, nes jau turi vieną vaiką su sunkia negalia, su kai kuriomis ligomis gimę vaikai miršta labai jauni. Tai tos šeimos nenori dar vieno būsimo vaiko pasmerkti, todėl nutraukia nėštumą, kartais 14, 17 ir net 19 nėštumo savaičių“, – kalbėjo I.Drėgvienė.
Moteris teigė esanti tikra, kad didžiausią įtaką priimant įstatymo pataisas turėjo Bažnyčia. I.Drėgvienės manymu, ne Seimo nariai turėtų spręsti, koks gydymo būdas privalo būti taikomas, tą reikėtų palikti poroms ir medikams.
„Asmeniškai aš nesusidūriau, bet daug mano pažįstamų žmonių susidūrė su šia problema, žinau, kiek tai kainuoja nervų moterims. Ir, be abejo, pinigų, – taip priežastį, kodėl atėjo į piketą, paaiškino Aurimas Lukauskas. – Tokio įstatymo tikrai reikėjo, bet jis žaloja žmogaus sveikatą. Kai nešaldomi embrionai, moterims kiekvieną kartą reikia vartoti papildomus vaistus, o hormoniniai vaistai, kaskart imant moters kiaušialąstę, žaloja moters sveikatą.“
Seimas antradienį baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Buvo priimtas variantas, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti trijų.
