„Jeigu galvočiau, kad darau klaidą, tikrai to veiksmo nedaryčiau. Visada elgiuosi taip, kaip manau, kad reikia esant tai informacijai, kurią turiu ir kurią galiu gauti tuo metu, todėl gailėtis dėl nieko nesigailiu“, – tradiciškai nė vienos savo klaidos paprašyta tai padaryti neįvardijo šalies vadovė.
Prezidentė sakė, kad, jos akimis, daug darbų būtų galima nuveikti greičiau ir veiksmingiau, tačiau ji nesanti viena. Tam reikia ir Vyriausybės, Seimo pritarimo, o kartais „yra didžiulis pasipriešinimas arba net sabotažas“.
D.Grybauskaitė teigė, kad savo svarbiausius darbus gali suskirstyti į tris grupes.
Pirmoji iš jų, pasak prezidentės, finansinis šalies stabilumas. Prezidentė pasidžiaugė, kad šiai Andriaus Kubiliaus Vyriausybei pavyko suvaldyti finansus ir išvengti griūties. Finansinio atsakingumo prezidentė pareiškė laukianti ir iš kitų politikų, ketinančių dalyvauti po rinkimų formuojant Vyriausybę.
„Finansinis populizmas prieš rinkimus turi labai mažai erdvės ir galimybių, todėl dar kartą atkreipiu dėmesį visų politikų, ir taip pat atkreipiu dėmesį visų rinkėjų, kad tie pažadai, kuriuos jūs girdite, turi būti labai pasverti kelis kartus, ar jie bus įgyvendinti, ar juos išvis įmanoma įgyvendinti“, – patarė prezidentė Lietuvos piliečiams.
Prezidentė sakė, kad Lietuvos laukia įdomus, bet sudėtingas laikotarpis, kuris pareikalaus atsakingos politikų elgsenos.
„Todėl visiems politikams, visiems rinkėjams, kurie rinks naują valdžią, ir sau noriu palinkėti kantrybės, atsakomybės, sąžinės ir supratimo, ką turime daryti“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Pati prezidentė sakė būsimą Vyriausybę pavesianti formuoti tiems, kurie pelnys didžiausią piliečių paramą.
„Tik tuomet, kai matysiu rinkėjų sprendimą, kai matysime konkrečiai išrinktus žmones, pasinaudosiu visomis įstatymo numatytomis galiomis, nors jos iš dalies yra ribotos, ir spręsiu, kurie ministrai gali dirbti Lietuvos Vyriausybėje. Tai bus Lietuvos piliečių valia, tai bus politinių partijų valia, tai bus ir mano valia tiek, kiek numato įstatymas“, – sakė ji, paklausta, ar tai tiesa, kad Darbo partijos Vyriausybėje prezidentūra nemato.
Be to, prezidentė pabrėžė energetinių Lietuvos projektų svarbą bei šilumos ūkio pertvarką. „Padaryti pirmi nedideli žingsneliai šilumos ūkio srityje“, – sakė ji.
Ji pažymėjo, kad per dvejus metus jau 12 teisėjų jos valia neteko darbo dėl teisėjo vardo pažeminimo.
„Tokio griežto vertinimo anksčiau nebuvo ir aš toliau vykdysiu savo pažadą, kad teismai, teisėjai turi būti atsakingesni, skaidresni negu bet kuris kitas Lietuvos pilietis“, – kalbėjo valstybės vadovė.
Nepatenkinta VMI
Prezidentė pažadėjo ir toliau kovoti su korupcija. Pasak jos, ši kova jau pradėta, nes teisėsaugos institucijos jau išdrįso paliesti aukštus pareigūnus. „Netgi iš pozicijos, valdančiosios daugumos, ko niekada anksčiau nebuvo“, – pabrėžė D.Grybauskaitė.
Čia pat prezidentė pažėrė kritikos Valstybinei mokesčių inspekcijai.
„Kritiškai nusiteikusi esu VMI atžvilgiu, ji sau leido interpretuoti Vyriausybės nutarimus dėl neteisėto praturtėjimo ir išimti iš tikrinamųjų sąrašo visus politikus tiek savivaldos lygmeniu, tiek Seimo lygmeniu. Įstatymas čia jokių išimčių nedaro. Visi, kur yra tikėtinas arba matomas atviras įtarimas, kad praturtėjimas galėjo įvykti neteisėtai, turi būti prevenciškai patikrinti. Tai yra pareiga ir įstatymas jokių išimčių nedaro. Tikiuosi, kad VMI girdi, ką aš sakau, ir užsiims tuo klausimu labai rimtai kitais metais“, – nurodė D.Grybauskaitė.
Paklausta, ar tai reiškia, kad turėtų keistis šios įstaigos vadovas, prezidentė sakė, kad kol kas ji „kalba profilaktiškai“ norėdama padrąsinti VMI, kad ji turi dirbti aktyviau.
Papildyta 13 val. 12 min. VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, komentuodamas prezidentės kritiką VMI atžvilgiu, pareiškė, kad galimai neteisėtai praturtėjusių asmenų kontrolei bus skirta daugiau dėmesio.
„VMI, be abejonės, įsiklauso į prezidentės pastabas ir šiai sričiai – fizinių asmenų, taip pat ir politikų, kontrolei skirs dar didesnį dėmesį. Nuo platesnių komentarų apie prezidentės pastabas etikos sumetimais VMI susilaiko“, – rašoma VMI atsakyme 15min.lt.
Paklausta, ar keis Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą Žimantą Pacevičių, kurio kadencija baigiasi šių metų gale, D.Grybauskaitė sakė, kad apie tai dar negalvojusi, nes dėl to reikės tartis ir su nauja vykdomąja valdžia.
FNTT skandalą komentavo aptakiai
Prezidentė sakė, kad kai kurie politikai nori grįžti prie teisėsaugos institucijų politizavimo. Pasak jos, tai reikštų grįžimą 10–15 metų atgal. Vienu iš pavyzdžių, kaip buvo politizuojama teisėsaugos institucija, prezidentė laiko ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skandalą.
„Visa istorija tokių institucijų, kurios yra prie vykdomosios valdžios, pavaldžios atskirai ministerijai, ministrui, dažniausiai baigiasi blogai dėl to, kad atėjusi valdančioji dauguma bando pakeisti vadovus į tokius, kurie vykdytų valdančiosios daugumos nurodymus: tai yra tikrintų opozicijos finansuotojus ir draugus, pozicijos įmonių netikrintų. Yra naudojami kaip instrumentai valdančiosios daugumos. (...) Prezidentūra iš visų reikalauja tik dirbti greitai ir rodyti rezultatą. Mes negalime kištis į procesą, į detales, bet reikalauti greičio mes galime. Tą ir darome“, – perklausta, ar prezidentūros darbuotojai tokios įtakos nedaro, pridūrė šalies vadovė.
Stiprins užsienio reikalų patarėjų grupę
Kalbėdama apie užsienio politiką prezidentė džiaugėsi, kad pavyko užtikrinti karinį saugumą NATO gynybos planų kontekste.
Be to, pasak prezidentės, Lietuva pasiekė, kad ES lygiu būtų tinkamai reikalaujama energetinių projektų saugumo ir siekiama naikinti Baltijos šalių energetinę izoliaciją.
Ateityje prezidentė iššūkiu laiko ES derybas dėl finansinės perspektyvos bei Lietuvos pirmininkavimą ES. Pastaruoju metu skelbta, kad prezidentūrą nuo rudens paliks ambasadoriumi Nyderlanduose skiriamas dabartinis vyriausiasis prezidentės patarėjas užsienio reikalų klausimais Darius Semaška, todėl prieš pirmininkaujant ES prezidentė ketina trumpam papildyti savo komandą.
„Kol kas nenumatau ir neplanuoju komandos padidėjimo, bet toks padidėjimas, ypač užsienio politikos grupėje, tikrai bus prieš pirmininkavimą ES. Tikrai reikės daugiau žmonių ir jie bus laikinai, greičiausiai priimti iš Užsienio reikalų ministerijos (URM), arba iš URM rezervo, kurį ji yra parengusi. Tai bus surišta tik su ES pirmininkavimu“, – sakė ji.
Prieš konferenciją išplatintame pranešime prezidentūra nurodė, kad D.Grybauskaitė per metus pasirašė 479 įstatymus, pati pateikė 22 įstatymų projektus, 11 įstatymų vetavo (6 veto Seimas pritarė, 2 – atmetė, 3 bus svarstomi Seimo rudens sesijoje).
Per pirmus dvejus kadencijos metus nė vienas prezidentės veto Seimo nebuvo atmestas.
Prezidentė trečiaisiais kadencijos metais vyko į 25 užsienio vizitus. Beveik tiek pat vizitų D.Grybauskaitė surengdavo ir per pirmus dvejus kadencijos metus.
Pernai Lietuvoje priimti 25 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai. Pirmaisiais kadencijos metais tokių vizitų būta daugiau – 40 aukštų užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų.
Per trečiuosius kadencijos metus, skirtingai nei anksčiau, prezidentė nepakeitė daug valstybės institucijų vadovų. Labiausiai per trečius kadencijos metus prezidentė rūpinosi teisėjų kaita.
Pernai prezidentė paskyrė 31 naują teisėją, 9 teisėjams įgaliojimai pratęsti iki 65 metų, 23 teisėjai paskirti į aukštesnės pakopos teismus.
Atleisti 34 teisėjai, 12 iš jų – pasibaigus įgaliojimų laikui, 11 – savo noru, 6 – sulaukus pensinio amžiaus ir 5 iš jų – už teisėjo vardo pažeminimą.
Paskirta 10 teismų pirmininkų, 1 teismo skyriaus pirmininkas ir 1 teismo pirmininko pavaduotojas.
Atleisti 28 teismų pirmininkai, 1 teismo skyriaus pirmininkas ir 3 teismų pirmininkų pavaduotojai.
Trečiaisiais kadencijos metais prezidentė taip pat aktyviai, kaip ir anksčiau bendravo su žiniasklaida ir visuomene. Per metus surengta 13 interviu, 11 spaudos konferencijų ir 18 trumpų konferencijų Lietuvos žiniasklaidai; 21 interviu užsienio žiniasklaidai. Pasakytos 49 kalbos. Atsakyta į 4422 šalies gyventojų laiškus.
D.Grybauskaitė Lietuvos prezidente išrinkta 2009 metų gegužės 17 dieną per pirmąjį rinkimų turą. Iš 1,393 mln. balsuoti atėjusių piliečių jai savo balsus atidavė 950,4 tūkst. arba 68,21 procento.
Prezidentė inauguruota 2009 metų liepos 12 dieną.
