Tai yra pirmas kartas, kai Lietuvoje lankosi EK, viena svarbiausių ES institucijų, kuri inicijuoja teisės aktus, yra atsakinga už ES politikos įgyvendinimą ir lėšų panaudojimą, – jos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ir ES valstybių deleguoti eurokomisarai.
Beje, į Vilnių atvyko ne visi eurokomisarai. Pavyzdžiui, susitikime su Vyriausybės nariais nebuvo matyti vicepirmininkės, Europos išorinių veiksmų tarnybos vadovės Catherine Ashton.
Penktadienį priešpiet D.Grybauskaitė susitiko su būriu buvusių kolegų – J.M.Barroso bei eurokomisarais. Susitikime, kuriame dalyvavo ir premjeras Algirdas Butkevičius bei ministrai, buvo aptarti Europos žmonėms svarbūs sprendimai, kuriuos tikimasi priimti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu, teigiama Prezidentūros pranešime.
„Ekonominė padėtis ES reikalauja konkrečių darbų, o ne kalbų, – savo kalboje pažymėjo valstybės vadovė. – Visiems europiečiams ir Lietuvos žmonėms svarbiausius sprendimus būtina priimti iki kitąmet vyksiančių Europos Parlamento rinkimų. Turime girdėti, ko nori žmonės ir pateisinti jų lūkesčius.“
Anot D.Grybauskaitės, vienas svarbiausių darbų – kova su jaunimo nedarbu. Tam iš 2014 -2020 metų ES biudžeto numatyta skirti 8 mlrd. eurų. Taip pat būtina įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuri užtikrins, kad po studijų ar darbo netekimo jaunimui iki 25 metų bus pasiūlytas darbas, studijos, praktika arba stažuotė.
EK per šį pusmetį Tarybai teiks pasiūlymus dėl bankų pertvarkymo mechanizmo, kuris yra sudėtinė bankų sąjungos kūrimo dalis. Bankų sąjunga, tikimasi, padės sukurti bendrą probleminių bankų pertvarkymo sistemą, apsaugosiančią mokesčių mokėtojus nuo papildomų išlaidų.
Lietuvos pirmininkavimo metu didelis dėmesys bus skiriamas energetikai – EK pateiks ataskaitą dėl ES išorinės energetikos politikos įgyvendinimo. Pasak prezidentės, tai ypač svarbu Lietuvai, kuri dujas perka iš vienintelio tiekėjo ir moka gerokai brangiau nei kitos šalys.
Gruodį Lietuva turės parengti ataskaitą dėl pažangos kuriant ES vidaus energijos rinką, atsižvelgiant į gegužę vykusios Europos Vadovų Tarybos sprendimus. Iki 2014 m. pabaigos planuojama sukurti bendrą ES energijos rinką ir iki 2015 m. panaikinti energetines salas – tai esą sumažins energijos išteklių kainas, padidins ES konkurencingumą ir ekonomikos augimą. Skaičiuojama, kad, sukūrus vidaus rinką, ES per metus sutaupys apie 35 milijardus eurų vien tik elektros energijos išlaidoms.
EK taip pat teiks siūlymus dėl ekonominės politikos koordinavimo, Bendrijos konkurencingumo didinimo, gynybos pramonės. Bendros ES saugumo ir gynybos politikos klausimais bus diskutuojama gruodį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.
