Prezidentė teigė, kad 2015-ieji buvo sėkmingi Lietuvai tiek vidaus, tiek užsienio politikoje, nes pabaigti strateginiai projektai: elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, terminalas veikia, dujų birža veikia, euras įvestas, šalies konkurencingumo reitingas auga, Lietuvos saugumas padidintas, kariuomenė modernizuota.
Taip pat ji pasidžiaugė, kad Lietuva sėkmingai pradėjo derybas dėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.
„Visi svarbiausi dalykai yra užbaigti“, – sakė D.Grybauskaitė.
„2015-ieji mums iškėlė gana aukštą kartelę, kuri lems, kaip turėsime elgtis šiemet. Na, o šiemet pradėjome su įvairiais rūpesčiais“, – pažymėjo prezidentė, pakeisdama toną ir užsimindama apie tragediją Saviečiuose, kur tėvas sumetė į šulinį du savo vaikus.
Socialinis saugumas – svarbiausias
Šis įvykis, pasak prezidentės, sukrečiantis, ir rodantis, kad būtina kuo skubiau spręsti problemas socialinėje srityje, tačiau tai esą nebus lengva dėl artėjančių rinkimų, kurie atneš „dirbtinių situacijų, ginčų“.
Ji tikino, kad socialinis saugumas – visų reikalas: ir Seimo, ir prezidentės, ir Vyriausybės, todėl jis turi būti didinamas nepaisant jokių trukdžių.
„Nepriklausomai nuo to, kad rinkimai, šie metai turi būti skirti, pirmiausia, socialinio saugumo didinimui“, – sakė šalies vadovė.
Nepriklausomai nuo to, kad rinkimai, šie metai turi būti skirti, pirmiausia, socialinio saugumo didinimui.
Pasak jos, Seime reikia priimti ilgai užstrigusį įstatymą dėl vaikų teisių apsaugos, Vyriausybė turi nustatyti darbo su rizikos šeimomis tvarką, daugiau teisių suteikti nevyriausybinėms organizacijoms, numatyti, kad vaikai turi būti paimami iš rizikingos aplinkos.
Blaškė trukdžiai
Prezidentė tikino, kad būtina pradėti žmones gydyti nuo alkoholizmo ir imtis griežtesnės savižudybių prevencijos.
„Būtinas visų institucijų veiklos koordinavimas. Tai liečia politikus, liečia Vyriausybės institucijas, būtinai turi būti įtrauktos nevyriausybinės institucijos, nes socialinis saugumas mūsų visuomenei tampa svarbiausiu, aktualiausiu ir tai mūsų visų atsakomybė, pradedant prezidente, baigiant kiekvienu žmogumi, nes abejingumas buvo visais laikotarpiais...“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Kviesiu visus suvienyti jėgas už saugią Lietuvą ir saugų žmogų joje.
Tuomet konferenciją išblaškė techniniai trukdžiai, salėje pasigirdo šnypštimas, tačiau prezidentė nesustojo ir kalbėjo toliau.
„Inicijuosiu plataus masto kampaniją ir kviesiu visus suvienyti jėgas už saugią Lietuvą ir saugų žmogų joje“, – sakė ji.
Neigia siūliusi kurti naują inspekciją
Dar šios savaitės pradžioje po tragedijos Saviečiuose prezidentė pareiškė, kad nuo šiol svarbiausia rūpintis socialiniu žmonių saugumu.
„Jeigu anksčiau kalbėjome, kad reikia lipti iš ekonominės duobės, vystyti savo šalį, tai dabar turime kalbėti apie tai, kad turime investuoti į savo žmones, apsaugoti juos, užtikrinti socialinį saugumą, gyvenimo kokybės saugumą, o ne vien tik duonos kąsnį“, – sakė prezidentė, pirmadienį siūlydama kurti Vaikų teisių gynimo inspekciją.
Tačiau ketvirtadienį D.Grybauskaitė aiškino tokio siūlymo neteikusi ir buvusi neteisingai suprasta.
Ar aš pasakiau „naujos institucijos“ žodį? Aš pasakiau: naujos funkcijos – inspekcinės.
„Ar aš pasakiau „naujos institucijos“ žodį? Aš pasakiau: naujos funkcijos – inspekcinės. Šią funkciją gali perimti bet kuri institucija, kuri jau dabar sukurta. Problema yra ta, kad nėra metodikos, kiekviena savivaldybė dirba su rizikos šeimomis, kaip išmano. Antra, niekas neinspektuoja, kaip jie tai daro. Trečia, dažniausiai matome, kaip ir konkrečiu atveju, kad sprendimų nesugeba priimti savivaldybių lygmenyje savivaldybių socialiniai darbuotojai. Aš kalbu apie inspekcinę funkciją. Kaip tai bus padaryta, visiškai nėra svarbu. Niekada nesu pasakiusi, kad reikia papildomos institucijos“, – aiškino D.Grybauskaitė.
„Manyčiau, kad galėtų būti įsteigta institucija, kaip, pavyzdžiui, vaikų teisių apsaugos inspekcija, kuri galėtų ir padėti savivaldai, ir teikti metodologinę pagalbą, bet taip pat ir kontroliuoti, nes dabar matome visišką atsakomybės stoką, nežinojimą tiksliai, kas ir kokiais kriterijais remiantis gali priimti sprendimą, pavyzdžiui, paimti vaikus iš labai agresyvios aplinkos šeimose“, – BNS cituoja pirmadienį žurnalistams pasakytus šalies vadovės žodžius.
Prezidentės spaudos tarnybos pranešime po susitikimo pirmadienį taip pat buvo nurodyta, kad po susitikimo D.Grybauskaitė „pasiūlė svarstyti Vaiko teisių apsaugos inspekcijos steigimą, kuri pateiktų savivaldybėms vaiko teisių apsaugos priemones ir jas kontroliuotų“.
Praėjusiais metais tikslai buvo tie patys
Klausiama, kaip vertina policijos darbą, prezidentė sakė, kad problemos yra „horizontalesnės“ ir šioje situacijoje ieškoti kaltų yra nelabai produktyvu.
„Išrinkti vieną instituciją ir pasakyti, kad jie kalti, yra beprasmiška, nes yra per didelės problemos visuomenėje, kad taip lengvai būtų galima atrasti vieną ir nubausti, nuskriausti ir pasakyti, kad viskas išsispręs, negalima. Neišsispręs“, – sakė ji.
Išrinkti vieną instituciją ir pasakyti, kad jie kalti, yra beprasmiška, nes yra per didelės problemos visuomenėje.
Prezidentė pripažino, kad ją stebina tai, jog Saviečių kaime tragedijos sukrėstoje šeimoje socialiniai darbuotojai problemų nepamatė ir dabar „dangstosi popieriais“ ir „saugo mundurą“, tačiau akcentavo, kad tai – ne vien jų, bet ir bendruomenės, kaimynų, politikų – visų atsakomybė.
Klausiama, ar imsis labiau riboti alkoholio prekybą ir reklamą, prezidentė sakė bandysianti tai daryti, tačiau konkrečiais planais nepasidalino.
Šalies vadovė apie socialinės atskirties mažinimą, kaip svarbiausią šalies prioritetą, kalba jau ne pirmą kartą. 2014-aisiais perrinkta antrai kadencijai, D.Grybauskaitė tvirtino, kad svarbiausi darbai bus susiję su socialinio saugumo užtikrinimu.
Tuomet D.Grybauskaitė minėjo mažiausių išmokų padidinimą, socialinės atskirties mažinimą ir tikino, kad atskirtį geriausiai mažina minimalios mėnesio algos didinimas.
Per pusantrų metų minimali mėnesio alga jau buvo padidinta du kartus, dar dukart minimalus atlyginimas bus pakeltas šiemet.
Ministrių nekritikavo
Prezidentė tikino, kad svarbiausia reformuoti socialinės apsaugos ir švietimo sritis, bet pačių šių sričių ministrių, atstovaujančių Darbo partijai, smarkiai nekritikavo. Tik priminė, kad iš šios Vyriausybės apskritai nelabai daug tikisi.
„Visada, kai per daug drastiškai ir skubotai kažką mėgini daryti, yra rizika daug ką ir pagadinti. Socialinėje srityje yra daug įsisenėjusių bėdų. Noriu pasidžiaugti, kad po truputį su Socialinių reikalų ir darbo ministerija mes susitarėme, ypač dėl vaikų globos, globos namų palaipsninio reformavimo. Žingsnelis po žingsnelio yra daromi procesai, gal ne taip greitai ir radikaliai, kaip visi norėtume, bet nepamirškime, kad socialinė sfera yra labai brangi ir jautri“, – kalbėjo prezidentė.
Labai daug iš šios Vyriausybės nesitikiu priešrinkiminiu laikotarpiu.
Ji pridūrė, kad reformoms socialinėje srityje priešinasi savivaldybės.
Kalbėdama apie švietimą, prezidentė sakė dar nenutarusi, ar pasirašys įstatymą, kuriame apibrėžiama, kas yra gerai besimokantis studentas.
„Ministrė dirba neseniai. Klausimų ten yra irgi daug. Vėl daug kas remiasi į pinigus. Todėl labai kritiškai nenorėčiau vertinti, tik norėčiau pasakyti, kad, kaip ir anksčiau minėjau, labai daug iš šios Vyriausybės nesitikiu priešrinkiminiu laikotarpiu, nors sferos išlieka tos, į kurias reikėtų investuoti daugiausia, ypač reformų prasme“, – teigė D.Grybauskaitė.
Dar pernai metinėje spaudos konferencijoje prezidentė pareiškė strateginių reformų iš šios Vyriausybės nebesitikinti, bet besivilianti, kad valdantieji ramiai atidirbs likusį laiką iki rinkimų.
„Reformų nesitikiu ir nelinkiu, todėl, kad, deja, visi pasiūlymai, kuriuos dabar girdžiu, vargu ar gali būti vadinami reformų pasiūlymais. Norėčiau palinkėti šiai daugumai ir Vyriausybei stabiliai dirbti likusius dvejus metus, tęsti pradėtus energetinio saugumo projektus ir skaidriai mėginti panaudoti ES lėšas.
Kokių nors rimtesnių reformų tikrai nesitikiu, nes nematau pasiūlymų, nei galimybių, kad kokios nors strateginės reformos galėtų įvykti artimiausių dvejų metų laikotarpiu“, – pernai teigė D.Grybauskaitė.
Kalbėdama apie santykius su Darbo partija, kurios pirmininką per dvi kadencijas pirmą kartą priėmė tik šiemet, prezidentė irgi buvo diplomatiška.
Ji tikino, kad anksčiau „darbiečių“ nekviesdavo, nes partijai vadovavo įtariamieji.
„Aš esu, privalau ir būsiu neutrali visų politinių partijų atžvilgiu. Nesusitinku tik su tais žmonėmis, kurie yra teisiamųjų suole, todėl su kai kuriais vadovais tuometiniais iš Darbo partijos ir nesusitikinėjau“, – sakė prezidentė.
15min atkreipia dėmesį, kad prieš Valentiną Mazuronį Darbo partijai vadovavo Loreta Graužinienė, kuri nėra kaltinamoji Darbo partijos byloje, bet asmeniškai prezidentės nebuvo priimta. Kurį laiką L.Graužinienė nebuvo kviečiama ir į Valstybinės gynimo tarybos posėdžius.
Seimo rinkimuose Lietuvai prezidentė linkėjo išsirinkti tokį parlamentą, kokio nusipelno.
Ūkis gali augti, bet iššūkių – daug
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad šiemet reikės užtikrinti pensijų ir darbo užmokesčio augimą.
Regione tiek atlyginimai, tiek pensijos yra vienos žemiausių.
„Regione tiek atlyginimai, tiek pensijos yra vienos žemiausių“, – sakė ji.
Be to, teigė, kad Vyriausybė turi daugiau dėmesio skirti valstybės valdomoms įmonėms – efektyvumui, reformoms, ypač darbo kodekso, darbo užimtumo ir kitose srityse.
„Įžengėme į naują ekonomikos vystymo laikotarpį, kur pagrindinė raidos kryptis yra inovacijos ir aukštosios technologijos. Tai yra pati perspektyviausia sritis mums, neturintiems energetinių išteklių“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvai trūksta kvalifikuotų specialistų, reikia investuoti į profesinį mokymą.
Kaip didelį iššūkį D.Grybauskaitė išskyrė ir Europos Sąjungos paramą 2021-2028 metais. Kad ES parama Lietuvai nemažėtų, gali būti, kad šalis bus suskirstyta į du statistinius regionus – ekonomiškai labiausiai išsivysčiusį Sostinės regioną ir atsilikusią likusią Lietuvą, o tai reiškia, Vilniaus regionas lėšų gaus mažiau.
Vyriausybė trečiadienį pritarė planams šalį perskirti į Sostinės regioną iš Vilniaus apskrities savivaldybių bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių.
Šis sumanymas aiškinamas tuo, kad 2017 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui viršys 75 proc. ES vidurkio ir 2021-2028 metais Lietuva bus priskirta pereinamojo laikotarpio regionams, dėl to jai gali būti skirta mažiau ES paramos.
Teritorinių vienetų perskirstymas, išskiriant labiausiai ekonomiškai išvystytą teritorinį vienetą – Vilniaus apskritį, reikštų, kad parama po 2020 metų nebūtų sumažinta iki 60 proc. dabartinio lygio. Kaip pažymi prezidentė, į šį išsivysčiusį regioną pateks visa Vilniaus apskritis, nors čia yra skurdžiai gyvenančių rajonų.
„Rytų Lietuvoje yra regionų, kurie yra labai atsilikę, kviečiu tiek Seimą, tiek Vyriausybę grįžti prie idėjos, kad Rytų Lietuvai reikalingos specialios programos ir papildomas finansavimas. Nes nuo naujos finansinės perspektyvos, jeigu į Lietuvą bus investuota kaip į du regionus, regionai nukentės, todėl reikia sukurti kompensacinius mechanizmus“, – sakė prezidentė.
Pasak jos, Lietuvos ūkis turi augimo potencialą, bet iššūkių pakaks: „Ekonomikos vystymosi potencialą gali pagreitinti ar pristabdyti korupcijos apraiškos.“
Užsienio politikoje – grėsmės tos pačios
Be to, šalies vadovė pabrėžė, kad saugumas Lietuvoje išlieka prioritetu. Ji pabrėžė, kad Lietuvoje turi būti mišri kariuomenė, o privalomoji karo tarnyba turi būti išlaikyta ir po penkerių metų.
Klausiama, ar šauktinių kariuomenės išsaugojimui nepritariantis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas gali tinkamai eiti pareigas, prezidentė sakė, kad nepritarimas yra jo asmeninė nuomonė, bet sprendimus jis vykdo kaip ministras.
Pasak prezidentės, išlieka aktuali visų atsakomybė dėl atsparumo dezinformacijai. „Tai visų mūsų atsakomybė ir tai labai svarbu“, – sakė šalies vadovė.
Pasak jos, užsienio politikoje išlieka pernykštės grėsmės ir geopolitinė situacija išlieka pavojinga ir dėl Rusijos politikos, ir dėl „Islamo valstybės“. Tą patį prezidentė kalbėjo pernai.
