Pasak šalies vadovės, rezervų mažinti šildymo kainas yra, tačiau nei vartotojus turinti ginti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nei Vyriausybė, nei savivaldybės nerodo jokios iniciatyvos.
„Kainų komisija turi rūpintis ne monopolininkų, o žmonių interesais. Dabar šilumos tiekėjams Lietuvoje sudarytos išskirtinės verslo sąlygos – net ir dirbant neefektyviai uždirbamas milijoninis pelnas. Dirbtinai išpūstos sąnaudos užkraunamos vartotojams ant pečių, o sprendimų, kaip pažaboti šilumininkų apetitą ir sumažinti šildymo kainas, net neieškoma“, – po prezidentės susitikimo su D.Korsakaite valstybės vadovės mintis įgarsino vyriausioji jos patarėja Daiva Ulbinaitė.
Prezidentė mano, kad galiojantys įstatymai jau kurį laiką leidžia šilumos kainą mažinti, tačiau to niekas nedarė.
D.Grybauskaitė rekomenduoja kuo skubiau visoje šalyje nustatyti šilumos gamybos ir tiekimo sąnaudų „lubas“ ir į šilumos kainą skaičiuoti tik būtiniausias šilumininkų sąnaudas.
„Gyventojai neturi apmokėti neefektyvių šilumos tiekėjo sąnaudų – jas turi padengti pati šilumos įmonė. Jeigu šilumos teikėjas tiesia pačius brangiausius vamzdžius ar kūrena vien brangiausiu kuru, – už tokias sąnaudas pats turi ir susimokėti“, – teigė D.Ulbinaitė.
Taip pat, prezidentės nuomone, apskaičiuojant šilumos kainą neturi būti įtraukiamos šilumininkų planuojamos ateities investicijos – vartotojai neturi iš anksto kredituoti šilumos įmonių.
„Prezidentės teigimu, šilumos tiekėjų viršpelniai turi būti apriboti, o pelnas neturi viršyti nustatyto limito“, – sakė D.Ulbinaitė.
Dabar pelnas šilumos ūkyje neturi viršyti 5 proc., tačiau numatoma ir išimtis, kad didesnį pelną gali gauti įmonės, investuojančios į biokuro įrenginius.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pasak prezidentės, turi sumažinti ir nepagrįstai didinamą vadinamąjį gyvatuko mokestį. Šilumos karštam vandeniui nuostolius turi padengti patys šilumos tiekėjai, o ne gyventojai.
Kritiką atmeta
Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė D.Korsakaitė atmeta prezidentės kritiką ir teigia, kad naujoji kainų skaičiavimo metodika, kurioje bus atsižvelgta į visus prezidentės siūlymus, negalėjo būti patvirtinta anksčiau.
„Viskas turi savo laiką. 2010 m. priėmus įstatymą, 2011 m. priėmus Vyriausybės nutarimą, 2012 m. parengus iš esmės naują 200 psl. metodikos redakciją, 2013 m. žiemą ji bus priimta“, – teigė D.Korsakaitė.
Ji pareiškė, kad norėtų, jog viskas būtų vykę greičiau, tačiau „yra ir rutininių darbų, kuriuos reikia atlikti“. Be to, D.Korsakaitė pasiskundė specialistų trūkumu.
„Kiekvienas specialistas turi būti išmokytas. Deja, universitetai neruošia tokių specialistų, kurie mums būtų reikalingi“, – aiškino ji.
Be to, D.Korsakaitė pažymėjo, kad naują metodiką reikia išsamiai aptarti, išbandyti, patikrinti. „To, ką mes darome, mes negalime daryti neatsakingai, pasekmės yra ilgalaikės ir labai brangiai kainuoja. Todėl mes stengiamės priimti tuos sprendimus, kurie atneštų naudos, bet neatneštų žalos nei sektoriui, nei su sektoriumi susijusiems objektams“, – dėstė Kainų komisijos vadovė.
Prie naujos kainų skaičiavimo sistemos šilumos tiekėjai turėtų pereiti palaipsniui.
„Galbūt tai bus metai, galbūt dveji, kai visose savivaldybėse viskas bus perkelta skaičiuoti pagal naujas taisykles“, – paaiškino ji.
Pigs nedaug
D.Korsakaitė skaičiuoja, kad dėl naujos metodikos šilumos kainos kris iki 1,5 cento už kilovatvalandę.
„Mes esame finišo tiesiojoje su absoliučiai nauja kainų nustatymo apskaitos ir sąnaudų paskirstymo metodika. Vasario mėnesį mes tikimės ją priimti. Bus labai aiškiai suformuluoti reikalavimai ir principai, kaip turi vykti reguliacinė apskaita, kokios sąnaudos ir kokiomis apimtimis gali būti priskirtos reguliuojamų paslaugų eilutėms. Taip pat bus aiškiai išskirtos didmeninės ir mažmeninės paslaugos, tam kad būtų lygiavertės sąlygos konkuruoti nepriklausomiems gamintojams“, – aiškino D.Korsakaitė.
D.Korsakaitė tvirtina, kad pastaruosius kelis mėnesius šilumos kainos neaugo, o netgi mažėjo, nes pigo dujos. Jų kaina labiausiai lemia galutinę šilumos kainą.
„Dėl to, kas priskirtina einamųjų sąnaudų dydžiui, tai didelio pokyčio tikėtis nevertėtų, galima kalbėti apie mažėjimą 1–2 centais“, – teigė D.Korsakaitė.
Labiau kainos mažėtų, anot Kainų komisijos pirmininkės ilgalaikiu laikotarpiu į šilumos rinką įsitraukiant naujiems tiekėjams ir sukuriant didesnę konkurenciją.
D.Korsakaitė sako, kad šilumos ūkio rinka gausėja naujų dalyvių. „Per 2,5–3 metų laikotarpį yra įsisteigę 24 nepriklausomi gamintojai, dar dešimties įsisteigiant laukiama“, – paskaičiavo Kainų komisijos vadovė.
Kalbama ne pirmą kartą
Kad reikėtų peržiūrėti Kainų komisijos patvirtintas metodikas, kurios leidžia šilumininkams uždirbti didžiulius pelnus, prezidentė kalbėjo dar pernai spalį.
Tuomet D.Korsakaitė žiniasklaidai sakė, kad Lietuvoje, siekiant sumažinti šildymo kainas, galima rinktis du būdus: investuoti į esamus šilumos tinklus ir kurti centralizuotą šilumos ūkio planavimą arba, kaip yra šiuo metu, skatinti įvairių šilumos gamintojų atsiradimą. Pasak jos, pirmuoju atveju pasiekiamas pigiausias šildymo variantas šiuo metu, antruoju – skatinamas geriausias šilumos ūkio variantas ilguoju laikotarpiu.
D.Korsakaitė teigė, kad komisija dirbs su Energetikos ministerija ir spręs, kurį modelį Lietuvai pasirinkti būtų geriau.
Savo ruožtu premjeras Algirdas Butkevičius yra teigęs, kad šį šildymo sezoną kainų sumažinti nepavyks. Premjero nuomone, mokesčius už šildymą gyventojams sumažintų būsto renovacija.
Primename, kad už gruodį teiktą šilumą gyventojams išsiųstos beveik dvigubai didesnės sąskaitos nei už lapkritį.
Miestuose, kur daugiausia šilumai gaminti naudojamos gamtinės dujos, už standartinį, nerenovuotą šešiasdešimties kvadratinių metrų būsto šildymą teks mokėti iki penkių šimtų litų. Sąskaitos, šilumininkų teigimu, išaugo dėl atšalusių orų.
