„Manau, kad mes taip pat esame europinis pavyzdys, kada šalis gali ir atkovoti savo nepriklausomybę, ir vystytis, ir tai daryti be karinių priemonių, o taikingai, dainuojant, „dainuojančia revoliucija“, – BNS sakė prezidentė, atvykusi į Osle rengiamą ceremoniją.
D.Grybauskaitė nesureikšmino kelių ES šalių vadovų sprendimo nevykti į renginį. Duodama interviu telefonu iš Oslo prezidentė teigė, kad krizės sukrėsta Europa išliko pakankamai vieninga, nepaisant sustiprėjusių nacionalistinių tendencijų.
– Ši Nobelio taikos premija ES sulaukė labai prieštaringų vertinimų. Kuo, Jūsų nuomone, svarbus šis prizas, skirtas ekonominio sunkmečio metu?
– Nevertinčiau, kad „labai prieštaringų“. Yra kelios euroskeptiškai nusiteikusios valstybės, jos dėl savų priežasčių įvairiai vertina, bet net ir jos atsiuntė labai aukšto lygio atstovus – pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė atsiuntė vicepremjerą. Visos šalys turi savo atstovus, tik šešios žemesnio negu vadovų lygmens.
Ši organizacija jau daugiau nei 50 metų gyvuoja taikingai, randa sprendimus demokratinio sutarimo keliu, (šalys) rodo solidarumą viena kitai ir gerbia žmogaus teises, tai yra unikali organizacija visame pasaulyje. Ir būtent dabar, kai toks sunkmetis, ši organizacija taip pat sugeba taikingai viena kitai padedant spręsti ir ekonomines problemas. Manau, labai savalaikis apdovanojimas.
Lietuvai apdovanojimas taip pat svarbus, nes Lietuva sugebėjo taikiu būdu atkovoti savo nepriklausomybę.
– Pastaraisiais metais buvo perspėjimų, kad dėl krizės Europos stiprėja nacionalizmas, Graikijoje į valdžią išrinkta neonacių partija. Ar manote, kad krizė gali sukelti pavojų Europos taikai?
– Visada visų krizių metu tam tikro nacionalizmo, užsidarymo, homofobijos apraiškos ryškėja. Tai bendra taisyklė, nėra išimtis ir šis laikotarpis. Tą matėme ir per ankstesnes krizes, kurios periodiškai pasiekdavo Europą – ar naftos krizė, ar bankų krizė ar dabartinė valstybinės skolos krizė. Tai nėra kažkas ypatingo – tai šiuolaikiniai reiškiniai, kurie atsiranda tokių sunkmečių metu. Su tuo Europa buvo susidūrusi ir anksčiau.
– Dabar nemažai kalbama apie Europos skilimą į šiaurę ir pietus, euro zoną ir euro neturinčias šalis. Kiek vieninga Europa atsiimdama šį apdovanojimą?
– Tai yra labai simbolinis prizas, kuris įvertina visos Europos vystymąsi. Manau, kad (Europa) pakankamai vieninga, tuo labiau kad pinigai bus pervesti į specialų fondą, kuris bus skirtas nuo karo nukentėjusiems vaikams. Manau, kad tai taip pat labai simboliška.
Lietuvai apdovanojimas taip pat svarbus, nes Lietuva sugebėjo taikiu būdu atkovoti savo nepriklausomybę. Manau, kad mes taip pat esame europinis pavyzdys, kada šalis gali ir atkovoti savo nepriklausomybę, ir vystytis, ir tai daryti be karinių priemonių, o taikingai, dainuojant, „dainuojančia revoliucija“. Tai simbolinis prizas ir pačiai Lietuvai, kuri sugebėjo sėkmingai vystytis ir yra ta prasme europinės šalies vienas iš geriausių pavyzdžių.
– Ar per šį renginį bus galimybė aptarti aktualius klausimus su atvykusiais ES lyderiais?
– Oficialių pietų metu sėdėsiu šalia Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano van Rompuy. Be jokios abejonės, teks pašnekėti apie vasario mėnesio derybas dėl finansinės perspektyvos. Turėsime laiko pabendrauti su visais vadovais.
-----
Pirmadienio ceremonijoje apdovanojimą atsiims Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, ES Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso ir Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas.
Nobelio komitetas pranešė, kad premija skirta už pusės amžiaus indėlį į susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises.
