Prezidentė metinį pranešimą pradėjo pasidžiaugdama, kad žvelgdami į Lietuvą tarsi iš paukščio skrydžio matome neabejotinai gerą vaizdą.
„Tai – visos šalies darbščių ir sąžiningų žmonių nuopelnas. Ačiū jiems už tai“, – sakė prezidentė.
Valstybė praranda strateginę kryptį
Ji tikino, kad be išlygų tarnauti Lietuvai pasirengusi pirmoji savanorių šauktinių karta tapo iškalbinga pasitikėjimo savo valstybe išraiška.
Valstybė praranda strateginę kryptį – daugelyje sričių trypčiojame vietoje ir skęstame vienadienėje rutinoje, – sakė prezidentė.
Pasak jos, pasitikėdami vieni kitais ir tikėdami savo šalies ateitimi, mes jau įveikėme labai sudėtingas – valstybės stabilizavimo, saugumo, energetinės nepriklausomybės ir finansinės atsakomybės atkarpas.
„Pagal ekonominės laisvės indeksą Lietuva yra pakilusi į 13-tą vietą tarp 180 pasaulio valstybių. Įgijome milžinišką potencialą augti ir atėjome prie ekonomiškai stiprių ir stabilių valstybių klubo – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) – slenksčio. Energetinė nepriklausomybė jau pradeda atsispindėti mažėjančiose elektros ir dujų kainose“, – sakė šalies vadovė.
Pasak jos, šiuo metu žengiame į geresnio gyvenimo lūkesčių laikotarpį. Atrodytų, jis kaip niekada palankus Lietuvai.
„Tačiau žmonės visai teisėtai politikų klausia, kodėl ekonominio augimo rezultatų nematyti jų gyvenimuose“, – apgailestavo prezidentė. Ji pridūrė, kad pastarųjų metų Lietuvos pažangą ribota vadina ir Europos Komisija.
„Valstybė praranda strateginę kryptį – daugelyje sričių trypčiojame vietoje ir skęstame vienadienėje rutinoje“, – teigė D.Grybauskaitė.
Valstybės vadovė sakė, kad Lietuvai reikia grįžti prie Europos Komisijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išrašytų receptų, kurie numato, kaip mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, kaip pertvarkyti pensijų sistemą. „Nes pusė pensininkų verčiasi mažiau nei iš 200 eurų per mėnesį“, – sakė prezidentė.
Kviečia diskusijai, kur valstybė turi eiti toliau
Prezidentė tikino, kad Lietuvos vis dar nepaleidžia nomenklatūrinių priklausomybių liūnas, o besimurkdant korupcinėje klampynėje prarandamas gebėjimas mąstyti ir veikti valstybiškai.
„Ekonominio stabilumo tarpsnis, palankus žingsniui į kokybiškai naują valstybės raidos etapą, gali būti prarastas, jeigu laiku nepamatysime nerimą keliančių ženklų.
Todėl kviečiu į atvirą diskusiją apie valstybės valdymo kokybę ir tolesnį valstybės kelią. Kad žinotume, kur einame ir su kuo Lietuvai pakeliui“, – sakė ji.
Dėl pajamų skirtumų didėja socialinė atskirtis
Kalbėdama apie socialinį saugumą prezidentė pabrėžė, kad dėl jo pavojaus varpais vis garsiau skambina ne tik tarptautiniai ekspertai, bet ir nevyriausybinės organizacijos.
„Tarsi gyventume karo zonoje. Savo pačių namuose prievartaujami, luošinami, žudomi vaikai, kas trečia moteris patiria smurtą. Vienas kito žeminimas prasideda nuo mažens – mokyklose patyčias kenčia kas trečias mokinys“, – kalbėjo prezidentė.
Anot jos, dėl pajamų skirtumų ir abejingumo didėja socialinė atskirtis.
Brangiais labdaros miltais jos neužpudruosi.
„Brangiais labdaros miltais jos neužpudruosi“, – pabrėžė ji.
D.Grybauskaitė priminė, kad nuo priklausomybių kenčia jau 56 tūkst. žmonių, alkoholizmas tampa daugelio socialinių problemų rykšte. Tuo metu, anot šalies vadovės, Alkoholio kontrolės įstatymas per 4 metus bandytas taisyti jau 103 kartus, o šiuo metu Seime eilės laukia dešimtys su tuo susijusių pataisų.
„Nesulaukę veiksmingų sprendimų, įstatymų pakeitimus jau siūlo patys žmonės. Pilietinės iniciatyvos verčia nedelsti ir reaguoti“, – teigė ji.
Pasak D.Grybauskaitės, dėl socialinio saugumo būtinas sutarimas kaip dėl šalies gynybos – reikia tokio pat aiškaus veiksmų plano, tinkamų priemonių, profesionalaus koordinavimo ir kontrolės.
„Todėl, gindamiesi nuo pragaištingų rizikų, susitelkėme nacionaliniam žygiui „Už saugią Lietuvą“. Per kelis mėnesius prisijungė beveik pusantro šimto iniciatyvų, kurios skatina žmogiškumą, padeda įveikti priklausomybes, apsiginti nuo smurto, įsivaikinti ar globoti, parodo kitokį gyvenimą, įkvepia asmeniniu pavyzdžiu“, – teigė ji.
„Nebijokime būti socialiai jautrūs. Tiesiog jautrūs“, – kalbėjo prezidentė.
„Mano kvietimą – „Lietuva be globos namų“ jau išgirdo daugybė žmonių. Paskatinus ir paspartinus vaikų globą ir įvaikinimą, per porą metų globos namus paliko pusė tūkstančio vaikų. Tačiau dar daugiau nei 3000 laukia savo šeimų“, – sakė ji ir priminė, kad nuo kitų metų mažyliai iki trejų metukų jau nebepateks į valdiškas įstaigas – prireikus jais rūpinsis profesionalūs laikinieji globėjai.
„Tik nesustokime pusiaukelėje. Ir nesabotuokime priimtų sprendimų“, – ragino valstybės vadovė.
Strateginis neįgalumas
Prezidentė metiniame pranešime sukritikavo Ūkio ministeriją dėl neįvykdytų valstybės įstaigų konsolidavimo planų.
Anot jos, investicijos į ministerijoms pavaldžias institucijas ir jų funkcijų vykdymą neatneša lauktų rezultatų.
„Šiandien per didelė prabanga ramiai stebėti, kaip lėtėja šalies vystymosi pagreitis. Strateginiai apsisprendimai gyvybiškai svarbūs valstybės sėkmei. Tačiau kol kas įvaldytas tik darbo grupių kūrimo menas – kelios dešimtys jų vis dar ieško įvairių sprendimų. Keturiolika ministerijų turi 347 pavaldžias institucijas, tačiau Seimo Audito komitetui pateiktos ataskaitos byloja, kad vien pernai ekspertams ir galimybių studijoms išleista 11 milijonų eurų. Vyriausybės kanceliarija išlaidas ekspertams padidino 35 kartus. Deja, net ir po tokių investicijų turime pripažinti strateginį neįgalumą“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
„Verslą kontroliuojančių institucijų mažinimo planui Ūkio ministerija išleido beveik 30 tūkst. eurų, 11 darbo grupių pagal jį rengė teisės aktus. Grandiozinės pertvarkos finalas – visiškas fiasko“, – sakė šalies vadovė.
Ji pabrėžė ir neefektyvų valstybinių įmonių valdymą. „9 mlrd. eurų vertės turto ir 40 tūkst. darbuotojų indėlis į šalies ekonomiką siekia vos 3 proc. bendrojo vidaus produkto“, – sakė prezidentė.
D.Grybauskaitė minėjo, kad ypač valstybinių įmonių kapitalo grąža smuko miškininkystės ir transporto sektoriuose.
„42 nepajudinamos urėdijos veikia chaotiškai ir neefektyviai“, – sakė ji.
Prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu siekiama tik privilegijų ir lengvatų. Šių įmonių lėšomis perkama žiniasklaida, jos tampa ilgamete užuovėja partiniams bedarbiams, žmonoms ir uošviams.
Kirto prezidentė ir „Lietuvos geležinkeliams“, kuriuos pavadino valstybe valstybėje: „Tai mums visiems gali atsieiti ne tik milijonines baudas, bet ir pašlijusią šalies reputaciją.“
Tarptautinę gėdą, pasak jos, jau kainavusi „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankroto pamoka įpareigoja turėti aiškius valstybinių įmonių veiklos kriterijus ir tikslus.
39 valstybinės įmonės į biudžetą nesumoka nė euro dividendų.
„Prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu siekiama tik privilegijų ir lengvatų. Šių įmonių lėšomis perkama žiniasklaida, jos tampa ilgamete užuovėja partiniams bedarbiams, žmonoms ir uošviams“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Būtina pertvarkyti sveikatos apsaugą
Toks pats likimas, pasak D.Grybauskaitės, ištiko ir pertvarkyti planuotas šalies gydymo įstaigas.
Vis dar išlaikome 94 ligonines, nors trečdalis jų nuostolingos, ir turime 38 proc. daugiau lovų nei ES vidurkis, nors trečdalis jų rajonuose – tuščios, – sakė D.Grybauskaitė.
„Vis dar išlaikome 94 ligonines, nors trečdalis jų nuostolingos, ir turime 38 proc. daugiau lovų nei ES vidurkis, nors trečdalis jų rajonuose – tuščios. Lietuvoje ligų prevencijai skiriama 2 kartus mažiau lėšų nei Europos Sąjungos vidurkis“, – sakė prezidentė.
D.Grybauskaitė apgailestavo, kad Seime stringa dar pernai rugsėjį jos pačios pasiūlyti gydymo įstaigų vertinimo kriterijai ir priemonės eilėms pas gydytojus sutrumpinti.
„Permainų baimė ir priimtų sprendimų atidėliojimas pasmerkia sveikatos apsaugos sistemą paralyžiui. Neveiklumo rezultatas toks: mūsų žmonių sveikatos rodikliai – vieni blogiausių Europos Sąjungoje“, – sakė ji.
Aukštojo mokslo srityje – per daug sugaišto laiko
Principingo požiūrio prezidentės nuomone, stinga ir dėl aukštųjų mokyklų konsolidavimo.
„Nors abiturientų sumažėjo trečdaliu, Lietuva vis dar leidžia sau prabangą turėti 45 aukštąsias mokyklas ir 1800 studijų programų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 5 universitetai milijonui gyventojų. Rizikuojame tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu“, – rėžė šalies vadovė.
Ji apgailestavo, kad daugybės metų, Konstitucinio Teismo išaiškinimų ir prezidentės veto prireikė vien gerai besimokančio studento sąvokai apibrėžti.
„Laiko prarasta daug ir dabar su dviguba jėga reikės daryti tai, ką seniai galėjome pasiekti nuosekliu darbu“, – sakė prezidentė.
Prezidentė tikino, kad laikas nelaukia ne tik aukštojo mokslo srityje.
„Pernai Kompiuterinių incidentų tyrimo padalinys užfiksavo 41 tūkstantį kibernetinių incidentų. Tačiau iki šiol neturime nei kritinės infrastruktūros sąrašo, nei jos gynybos planų. Kai kurios valstybinės institucijos vis dar naudoja nesaugią programinę įrangą. Sunkiai juda ir kibernetiniam šalies saugumui ypač svarbi Informacinių išteklių ir pajėgų konsolidacija“, – piktinosi prezidentė.
Briuselis nėra mums skolingas
Prezidentė pabrėžė, kad nei Briuselis, nei strateginiai partneriai nėra mums skolingi ar atsakingi už mūsų valstybės valdymo kokybę ir administracinius gebėjimus.
„Raštingų ir šalies interesus atitinkančių sprendimų pirmiausia turime reikalauti iš savo politikų“, – sakė ji.
Prezidentės teigimu, esame labiausiai proeuropietiški, tačiau europietiškumą suprantame vis dar tik kaip finansinę naudą, o ne kaip vertybes ir atsakomybę. Ir Europos bėdų dar nepriimame kaip savo.
Ji piktinosi populistais, kurie skatina nusivylimo ES nuotaikas, o raginimai draugauti su agresoriumi, anot šalies vadovės, pavojingi ne mažiau nei nedraugiškos šalies naikintuvai virš mūsų galvų.
Ji pridūrė, kad dabar kaip niekada svarbu išlaikyti įsitvirtinimo Europos Sąjungoje ir NATO kryptį: „To tikiuosi iš būsimos Vyriausybės.“
„Susiduriant su naujais saugumo iššūkiais, tęsiantis agresijai Sirijoje ir Ukrainoje neužtenka tik prisijungti prie pagalbos ar taikos misijų. Būtina gebėti nacionalinius sprendimus adaptuoti prie kasdien besikeičiančios situacijos ir matyti grėsmes toliau nei iš savo varpinės“, – teigė D.Grybauskaitė ir pridūrė, kad turime būti tikri, kad krizės atveju valstybė bus pasirengusi žaibiškai reaguoti ir užtikrinti žmonių saugumą.
Tačiau, pasak valstybės vadovės, net ir po kruvinų įvykių Paryžiuje ir Briuselyje terorizmo prevencijos priemones matome tik ateities planuose – įstrigęs Krizių valdymo įstatymas, tyla dėl Krizių valdymo centro.
Teisinis imunitetas tampa figos lapeliu
Metiniame pranešime prezidentė paminėjo pastaruoju metu įsisiūbavusį korupcijos skandalą.
Pasak šalies vadovės, tik reikalaudami skaidrumo ir profesionalumo, kantriai eidami apsivalymo keliu, užtikrinsime, kad valstybės valdymas būtų patikimose rankose.
„Kai politinės sistemos neslėgs įtarimų kupra, kai partijos atsinaujins ne tik blizgiais vardais ir veidais, pagerės visų žmonių gyvenimo kokybė“, – sakė ji ir pridūrė, kad išsikuopti visas kertes užtrunka, tačiau tai – neišvengiama būtinybė.
Į dienos šviesą teisėsaugos traukiami nešvarūs pinigai ir sandėriai – sukrėtimas, bet tai nuoseklaus valymosi nuo korupcijos ir oligarchinės savivalės dalis.
„Į dienos šviesą teisėsaugos traukiami nešvarūs pinigai ir sandėriai – sukrėtimas, bet tai nuoseklaus valymosi nuo korupcijos ir oligarchinės savivalės dalis“, – sakė ji.
Anot prezidentės, atrodė, kad išsisukinėjimo nuo atsakomybės simboliu virtusi „juodosios buhalterijos“ byla taps nauju atskaitos tašku, kuriant skaidresnę politinę sistemą, suprantamu ženklu visoms politinėms jėgoms, kad neskaidri veikla mūsų šalyje nebus toleruojama ir kad su apvaginėjančiais savo valstybę Lietuvai – ne pakeliui.
„Tačiau nostalgija senai partijų finansavimo tvarkai, mėginimai iš Baudžiamojo kodekso išbraukti nuostatą „prekyba poveikiu“ rodo, kaip politinė sistema įžūliai įsikibusi senų įpročių. Kaip matome, teisėsauga su šitais „prekeiviais“ turi daug darbo, ypač dabar“, – teigė prezidentė.
Jos teigimu, teisinis imunitetas tampa figos lapeliu neskaidrumui ir korupcijai pridengti. Aukščiausiu lygiu skambančios interpretacijos dėl parlamentarų teisinės neliečiamybės dar labiau kompromituoja politinę sistemą.
„Kartelę mėginama nuleisti taip žemai, kaip dar nėra buvę. Todėl neišvengiamai turi atsirasti naujos kokybės politika, kurioje niekam nėra imuniteto nuo korupcijos“, – sakė ji.
Prezidentės teigimu, vaduodamiesi iš „Vijūnėlės dvaro“ ir „Dramblio pirkimo“, švogerių ir žentų tradicijų, kur savi-saviems interesas yra aukščiau už valstybinį, kur nomenklatūrinė privilegija yra priedas prie posto, o ne korupcijos apraiška; kur dalyti „zadanijas“ telefonu galima net teisėjams ar redaktoriams, kur prekyba poveikiu – kasdienybė, darome teisingą, sveiką ir lemtingą posūkį.
Už korupcinius nusikaltimus baudos – per mažos
„Pasuktume dar greičiau: jeigu už korupcinius nusikaltimus būtų taikomos atgrasančios ir žalą atperkančios baudos, o ne vidutiniškai 8 proc. nuo maksimalios. Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) taptų politinės sistemos moralės sergėtoja, o ne susitepusių balintoja. Jeigu būtų depolitizuota Vyriausioji rinkimų komisija“, – kalbėjo prezidentė.
Dabar, pasak prezidentės, pagal valdančiųjų supratimą politikams yra likusi tik teisinė atsakomybė.
Nes dabar, pasak jos, pagal valdančiųjų supratimą politikams yra likusi tik teisinė atsakomybė.
„Įstatymo viršenybė ir jokių interesų nesaistomas teisingumas – piliečių ir valstybės tarpusavio pasitikėjimo pagrindas. Užuot jį stiprinusios, partijos, patekusios į teisėsaugos akiratį, inicijuoja teismų sprendimų peržiūrą Seimo pseudokomisijose“, – teigė ji.
O parlamentinė teisėsaugos institucijų kontrolė, pasak prezidentės, apsiriboja tik kasmetiniais pasiūlymais keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką.
„Su Konstitucija ir elementaria teisine logika prasilenkiančias iniciatyvas galiausiai stabdo Konstitucinis Teismas“, – pabrėžė ji.
Ragino eiti balsuoti
Prezidentės nuomone, situaciją iš esmės gali pakeisti aktyvūs ir sąžiningi rinkėjai.
„Negali būti jokios išlygos eiti ar neiti balsuoti. Neleiskime pirktais balsais išsigimti politinei sistemai. Iš anksto reikalaukime tiesių atsakymų ir pasirengimo kokybiškai valdyti valstybę“, – ragino prezidentė.
Pasak jos, tie, kas veržiasi į rinkimus, privalo turėti tam reikalingų žinių ir aiškų atsakomybės supratimą, kad vėliau, skiriant į pareigas, nereikėtų rinktis iš trijų mažiausiai blogų.
Negali būti jokios išlygos eiti ar neiti balsuoti. Neleiskime pirktais balsais išsigimti politinei sistemai, – teigė D.Grybauskaitė.
Prezidentė piktinosi, kad Lietuvoje iki šiol matėme mėginimus atriboti visuomenę nuo informacijos iš uždarų teismo posėdžių, o skiriant į atsakingas pareigas neleisti remtis kriminalinės žvalgybos duomenimis.
„Paprasčiau tariant, apie tuos, kas nori valdyti valstybę, – jokios neigiamos žinios! Tai – noras valdyti bet kokia kaina ir tiesus kelias į valstybės valdymo kriminalizavimą“, – sakė ji.
Prezidentė gyrė žiniasklaidą, kad ši solidariai apgynė žodžio laisvę, tačiau kritikavo už per didelį suartėjimą su politikais ir verslu.
„Užkirtus kelią partijoms tiesiogiai turėti ir valdyti žiniasklaidos priemones, randama aplinkinių kelių manipuliuoti informacija“, – apgailestavo prezidentė, bet pridūrė, kad visuomenės kritinį mąstymą ir informacinį raštingumą ugdo pilietiškoji feisbuko karta.
Omenyje turėdama žurnalisto Andriaus Tapino „Laisvės pikniką“ prezidentė pasidžiaugė, kad į vieno žmogaus kvietimą nebijoti atsiliepė tūkstančiai.
„Jeigu į vieno žmogaus kvietimą nebijoti atsiliepia dešimttūkstantinė minia Laisvės piknike, kokiu galingu balsu taptume tiesiog nebijodami kalbėti“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Sutvirtinimo reikia ne tik Gedimino kalnui
Pasak šalies vadovės, sutvirtinimo šiandien reikia ne tik slenkančiam Gedimino kalnui, bet ir valstybės pamatams ir žmonių pasitikėjimui Lietuva.
„Prarasti tikėjimą – reikštų išsižadėti, atsiriboti ir palikti savo šalį likimo valiai.
Valstybės architektus ir vedlius išsirenkame patys“, – sakė ji ir pridūrė, kad laisvės kelias įpareigoja piliečius susitelkti ir nepatikėti jo tiesti bet kam.
„Tikiu, kad solidų savo atkurtos Valstybės gimtadienį – pasididžiavimo Lietuva 100-mečio sukaktį pasitiksime ne tik ginčais dėl vietos tautos patriarcho paminklui, bet ir išsipildžiusiais lūkesčiais. Įsitvirtindami kaip skaidri, europietiška, ekonomiškai stipri, saugi ir kiekvienam savo žmogui teisinga valstybė, tapsime sėkmės Lietuva.
Kurioje niekada nepritrūks dorų, drąsių žmonių ir darbščių rankų Laisvės keliui tiesti.
Tokia Lietuva aš tikiu. Ačiū visiems, kurie be jokių išlygų tikite savo Tėvyne“, – baigė kalbą D.Grybauskaitė.
Bandė įvertinti šios valdžios kadenciją
Konstitucija įpareigoja valstybės vadovą kartą per metus apžvelgti padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė tarp svarbiausių antrųjų kadencijos metų darbų įvardija stiprinamus valstybės gynimo pajėgumus, socialinio saugumo klausimus.
„Šis metinis pranešimas yra realiai paskutinis šios šešioliktos Vyriausybės darbo kontekste, tai tikrai panašu, kad bus plačiau pasižiūrėta iš ne vienerių metų perspektyvos į Vyriausybės veiklą, į nueinančio Seimo veiklą ir į visuomenės būklę – kokia šiuo metu yra ir kokiu keliu reikėtų eiti, kur galbūt reikėtų labiau pasitempti. Panašu, kad žvilgsnis labiau suksis apie tuos klausimus“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.
D.Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metų gegužę, o 2014 metų birželį perrinkta antrai kadencijai.
