Prezidentė metinį pranešimą pradėjo pasidžiaugusi, kad vakar lijo, o šiandien šviečia saulė.
Pasak prezidentės, artėjantis valstybės atkūrimo 100-metis mus įpareigoja ypač reikliai pažiūrėti į svarbiausius savo uždavinius.
„Nėra kitos jėgos, galinčios paspartinti šalies pažangą, kaip mes patys. Nėra ir kito laiko, kaip tik tas, kuriame gyvename“, – pranešimą pradėjo prezidentė.
Anot jos, pernai per šalį nuvilnijo teisingumo, perspektyvų, ekonominės gerovės, drąsių ir ilgai lauktų permainų viltis – ją tauta siejo su atsinaujinusiu Seimu, su profesionalų Vyriausybe.
Pasikeitusios partijų vadovybės, anot jos, kėlė sėkmingesnio ir saugesnio gyvenimo lūkestį, taip pat ir skaidresnio: jau per pirmąjį naujos valdžios šimtadienį pasibaigė kai kurių amžinų vadovų era „Lietuvos geležinkeliuose“ ir dar dešimtyje įstaigų.
Anot prezidentės, atrastas Nepriklausomybės atkūrimo akto originalas dar labiau pakurstė valstybinį pasididžiavimą. O profesoriaus Liudo Mažylio atkaklumas visiems priminė apie asmeninio apsisprendimo ir iniciatyvos galią.
Reformoms reikia proto, sumaištis jau kelia nerimą
Prezidentė pabrėžė, kad šiandien Lietuvai reikia talentingų reformatorių: „Strateginės reformos gali ištisiems dešimtmečiams nulemti valstybės valdymo kokybę.“
Iš viešojo sektoriaus reformos, pasak prezidentės, žmonės laukia nomenklatūrinio valdymo pabaigos ir tikisi, kad nauja valdžia neapsistatys tik savais, bus atspari siaurų interesų grupių lobizmui, kad pertvarka nesibaigs keliais sumažintais etatais ir šimtaprocentiniais priedais prie kai kurių pareigūnų atlyginimų.
„Tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą“, – dūrė valdantiesiems valstybės vadovė.
Anot jos, stringa urėdijų pertvarka, Seimas ir savivaldybės saistosi įtartinais vidaus sandoriais, švietimo reformos pradžia primena nekilnojamojo turto dalybas.
„Politinė atsakomybė – tai ne atskiri sektoriniai perstumdymai, o koordinuotas darbas ir solidarus apsisprendimas už šalies gyventojams būtinų strateginių sprendimų visumą. Jiems priimti reikalingos politinės valios nepridės nei Trišalė taryba, nei buldozerinė pseudodemokratija. Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ar drąsos, bet ir proto“, – teigė ji.
Švietimo reformą žlugdo neapibrėžtumas ir chaosas
Anot prezidentės, dabar skundžiamės, kad švietimas nėra kokybiškas, o visose rinkimų programose tai įvardijamas kaip prioritetas.
„Atrodė, dėl to jau pasiektas ir platus politinis sutarimas“, – pabrėžė ji.
Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema.
Tačiau tai, kaip viskas vyksta, valstybės vadovę akivaizdžiai nuvylė: „Ką pirmiausia girdime: vietoj kokybinių pertvarkų – dešimčia dienų pailginti mokslo metai, kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai.“
Anot jos, tai panašu į reformos imitaciją: „Neapibrėžtumas ir chaosas pasmerkia reformą jai net neprasidėjus. Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema.“
„Bebaimius sprendimus gali daryti tik laisva, nesusisaisčiusi ranka. Kai ją vedžioja nematomi interesai, net vieno direktoriaus pakeitimas tampa sudėtingesnis nei visa šimtmečio kultūrinė programa“, – kalbėjo prezidentė.
Siūlo didinti baudas už neaiškios kilmės turtą
Prezidentės teigimu, principingi ir aiškūs veiksmai, iki galo atlikta reforma grąžina pasitikėjimą teismais: „Tai ne atsitiktinė tendencija – žmonės mato įdirbį ir realius pokyčius.“
Įteisinę individualų konstitucinį skundą, pasak prezidentės, suteiktume galimybę žmonėms ir patiems aktyviau ginti savo konstitucines teises.
Ji mano, jog laikas didinti ir mokestines baudas už neaiškios kilmės turtą ir pajamas bei milijoninių mokesčių vengimą – jos negali būti tokios pat kaip už smulkią vagystę.
Užtarė SAM siekiant mažesnių vaistų kainų
Tvirtos laikysenos, jos teigimu, reikia ir jau prasidėjusiam perversmui vaistų rinkoje. Ji dešimtmečius balansuoja tarp farmacininkų godumo ir vaistų neįperkančio žmogaus.
Anot jos, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos stuburas atlaikys spaudimą, o Konkurencijos tarybos bei Valstybės kontrolės rekomendacijos bus įgyvendintos, kainų svertai pagaliau pakryps žmogaus naudai. Ir korupcijos šioje gyvybiškai svarbioje srityje liks mažiau.
D.Grybauskaitė papriekaištavo, kad nors kalbama apie kovą su korupcija, tačiau pranešėjų apsaugos idėja marinama jau trečią Seimo kadenciją.
Smurtas – ne vien asocialių žmonių problema
Prezidentė savo pranešime atkreipė dėmesį į socialinę atskirtį, kuri, jos teigimu, kelia grėsmę valstybės stabilumui.
„Kad ir kokius skaudulius atvėrėme, viskas pamažu krypsta į gera – mažiau abejingumo, daugiau dėmesio ir kontrolės. Vaikų apklausos vyks su psichologais, žmonės ryžtasi tapti globėjais, kuriasi nauji dienos centrai, vis išradingesni projektai, gelbstintys nuo pražūtingų rizikų“, – kalbėjo šalies prezidentė.
Kalboje ji paminėjo ir neseniai parlamente priimtą įstatymą, uždraudusį smurtą prieš vaikus. Prezidentė pabrėžė, kad pernai nuo smurto nukentėjo beveik 3000 vaikų, daugiau kaip pusė – nuo artimųjų rankos.
„Sunkiai išspaustas parašas po pasižadėjimu – „vaikų mušti negalima“ – tik patvirtino, kad smurtas nėra vien asocialių šeimų problema, kad egzistuoja šimtai jo rūšių. (...) Apginti juos (vaikus – 15min) – mūsų pareiga. Būtų gerai, kad neeilinėje Seimo sesijoje palaiminta vaikų teisių apsaugos sistemos pertvarka jau įgautų pagreitį“, – kalbėjo D.Grybauskaitė. Ji teigė jau pastebinti ir gerų pokyčių – „Vien Kaune jau darbuojasi dešimtys profesionalių globėjų.“
Sukritikavo Darbo kodekso priėmimą
D.Grybauskaitė kalbėjo ir apie svarbius naujos „valstiečių“ valdžios priimtus įstatymus, pavyzdžiui, alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurių dalis įsigalios jau kitąmet, dalis – nuo 2020 metų.
„Kova su alkoholizmu taip pat yra mūsų garbės reikalas ir turi telkti, o ne skaldyti visuomenę. Nacionalinis žygis prieš girtuoklystę nėra tik nuostatos, kurios įsigalios po 2020-ųjų. Neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – paprastas kelias, tačiau jis veda į šešėlį ir pogrindį. Ugdyti, padėti, suteikti šansą, parodyti kitokį gyvenimą – štai mūsų atsakomybė. Jeigu jos kratysimės, problemos tik gilės“, – sakė D.Grybauskaitė.
Jos tikinimu, valdžia nusikratė atsakomybės, priimdama sprendimą dėl Darbo kodekso.
„Rinkimų įsipareigojimas subalansuoti darbo santykius taip, kad nenukentėtų darbuotojo saugumas, buvo deleguotas Trišalei tarybai, permetant politinę atsakomybę kitiems. Nors galiausiai kodeksas buvo dalinai pataisytas, įtraukiant daugumą mano teiktų pasiūlymų, jį vetuojant anksčiau“, – sakė prezidentė.
Prezidentūra anksčiau pabrėžė, kad apie didžioji dauguma prezidentės po veto Darbo kodeksui teiktų pataisų buvo patvirtintos naujos valdžios.
Sukritikavo PVM lengvatos naikinimą ir mokesčių reformą
Šių metų birželį nustojo galioti lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui. Tai reiškia, kad žmonėms, kurie nesikreips kompensacijų, šildymas nuo rudens greičiausiai brangs. Sprendimas naikinti lengvatą D.Grybauskaitei nepatiko.
„Žmonių gyvenimo nepagerins ir PVM lengvatos šildymui naikinimas. Daug šalies gyventojų ir taip neišgali susimokėti komunalinių mokesčių, sulig šildymo sezonu šiluminis skurdas dar padidės, kelis kartus išplėsdamas potencialių pašalpų gavėjų ratą“, – kalbėjo prezidentė.
Primename, kad Seimas, panaikinęs lengvatą, priėmė naują kompensacijų tvarką, pagal kurią smarkiai išplėtė žmonių, turinčių teisę pretenduoti į lengvatą, ratą. Dabar paramos galima prašyti, jeigu išlaidos šildymui sudaro 10 proc. žmogaus pajamų (anksčiau – 20 proc.).
Mokesčių reformą pavadino parodija
„Mokesčių perstumdymas, iš vienų atimant ir dovanojant kitiems, socialinio teisingumo nepridės. Neparuoštų reformų manija gali virsti išsiilgtų pokyčių parodija. Stumdoma atsakomybė prognozuoja netesėtų politinių pažadų sezoną ir veiklos imitaciją“, – tiek trumpai apie mokesčius tepasakė prezidentė.
Praėjusį penktadienį Vyriausybėje finansų ministras Vilius Šapoka ir premjeras Saulius Skvernelis pristatė planuojamą mokesčių sistemos tobulinimą, kuri biudžetui kainuos apie 0,5 mlrd. eurų.
Ši reforma sulaukė ne tik analitikų kritikos, bet ir kolegų nepritarimo. Pavyzdžiui, ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius sukritikavo planus naikinti PVM lengvatą viešbučiams. O iš kitų V.Šapokos planų, pavyzdžiui, dėl NPD įvedimo „Sodros“ mokesčiams, pasijuokė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
Politikos naujokas – jau nebepasiteisinimas
Prezidentė pabrėžė, kad pirmieji lūkesčių metai eina į pabaigą ir politikos naujokas jau nėra pasiteisinimas: „Mažareikšmiai sprendimai vietoj solidžių ir efektingų pertvarkų demotyvuoja ir augina žmonių nusivylimą bei nepasitenkinimą. O nuvilti žmonių dar kartą negalima. Nes jie ir toliau balsuos kojomis.“
D.Grybauskaitės teigimu, išplauta partinė atsakomybė ir atskaitomybė leidžia suvešėti įvairioms populizmo atmainoms, o tradicinių partijų uždarumas, savanaudiškumas ar net kriminalizacijos atvejai atveria kelią vis mažiau pasiruošusiems politikos naujokams.
„Pats laikas investuoti į partijų kokybę ir žmones. Politinis pasirengimas valdyti valstybę yra gyvybiškai svarbus ir tikrai ne vienos dienos reikalas“, – pabrėžė ji.
D.Grybauskaitė sakė, jog su besikeičiančiomis kartomis partijų vadovybėse siejamas kokybinio atsinaujinimo lūkestis, kad bus principingai nusigręžta nuo nomenklatūrinių ir korupcinių tradicijų, apsivalyta nuo pinigingose kišenėse užsisėdėjusių veikėjų, kad populistinius vieno sezono darinius ir derinius pakeis atsakingos politinės jėgos.
Dėl gynybos nesvyruojame
D.Grybauskaitės teigimu, strateginiams sprendimams reikia susivienyti kaip ir šalies gynybai, o dėl jos nesvyruojame
„Suprantame, kad saugumas kainuoja ir juo turime rūpintis pirmiausia mes patys. Tam jau trečius metus užtenka ir savanorių šauktinių, ir politinės valios, didėja investicijos į gynybinius pajėgumus, daugėja sąjungininkų“, – teigė ji.
Anot D.Grybauskaitės, žvelgiant iš šimtmečio perspektyvos, Lietuva dar niekada neturėjo tiek daug draugų, o šiemet sulaukėme istorinio palaikymo: dislokuotas Vokietijos vadovaujamas NATO sąjungininkų batalionas, kuriame net 7 valstybių kariai. Atvyko ir JAV sunkioji karinė technika: „Visa tai kilstelėjo mūsų šalies gynybinį atgrasymą į aukštesnį kokybinį lygį.“
Tačiau ji paragino siekti greitesnio NATO sprendimų priėmimo proceso, dar tvirtesnių gynybos planų, bendros oro gynybos.
Jos teigimu, šiandien jau suprantama, kad didžiosios grėsmės transatlantiniam saugumui kaupiasi būtent mūsų regione: Kaliningrado srities militarizavimas, agresyvios puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad“, geopolitiniu ginklu pavirtusi Astravo atominė jėgainė.
Tuo metu geopolitiniai iššūkiai atveria galimybių ir stipresnei Europos šalių integracijai.
„Tačiau Europa neapsaugos mūsų nuo politinės trumparegystės: turime patys apsivalyti nuo išorinių įtakų, didinti pilietinį atsparumą“, – kalbėjo prezidentė.
Ji atkreipė dėmesį į žiniasklaidos svarbą, kuri neretai būna vienintelis valstybės ramstis, kovojant su korupcija, informacinėmis atakomis, socialiniu nejautrumu.
Pasiūlė peržiūrėti valstybės investicijų programą
„Neatidėliokime svarbių sprendimų nei kitam posėdžiui, nei kitai kadencijai. Būtent inovacijos lems visos ekonomikos perspektyvą, todėl jų plėtrai reikia stipresnių paskatų“, – kalbėjo prezidentė.
Neseniai V.Šapoka su S.Skverneliu pristatė ir mokestinių lengvatų aukštų technologijų įmonėms paketą. Pavyzdžiui, siūloma taikyti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą išradimus patentuojančioms įmonėms, atleisti nuo mokesčio bendroves, investuojančias į technologinį atsinaujinimą.
„Inovacijos ir aukštos kvalifikacijos žmonės tampa naujojo šimtmečio Lietuvos skiriamuoju ženklu pasaulyje. Nuo šiandienos žingsnių priklausys, kokia ateityje bus mūsų šalis – inovatorių Lietuva ar ištuštėjęs pagyvenusių žmonių kraštas“, – kalbėjo prezidentė.
Ji ragino neleisti merdėti mokslo ir inovacijų slėniams: „Į juos investuoti milijonai turi pradėti duoti grąžą.“
Pasak D.Grybauskaitės, gerų ženklų netrūksta: „Atgyja inžinerija, aviamechanika, stiprėja informacinės technologijos. Lietuva įsitvirtina kaip regiono gyvybės mokslų ir finansinių technologijų centras.“
Prezidentė džiaugėsi, kad geriausi pasaulio universitetai naudojasi lietuviškais lazeriais, o šį mėnesį Lietuva taps Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) nare. Tai, šalies vadovės teigimu, reiškia, kad pasaulis pastebi Lietuvos mokslinį potencialą ir juo pasitiki.
Dėmesio ji skyrė ir valstybės investicijų programai, kuriai kasmet Lietuva skiria apie 15 procentų metinio biudžeto.
„Valstybės šimtmetį pasitikime tokiais investiciniais sprendimais, kurių naudą jaustume dar ilgai. Visų pirma juos turėtume kreipti į inovacijas ir technologinį šalies atsinaujinimą. Tuomet tapsime patrauklūs ne tik užsienio investuotojams, gimtinės nepaliks ir mūsų piliečiai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo prezidentė.
Ragino susigrąžinti emigrantus
Kalbėdama apie emigraciją prezidentė pasiūlė mėginti susigrąžinti savus žmones: „Tarptautinės migracijos organizacijos projektas „Renkuosi Lietuvą“ žino, kokios pagalbos reikia tautiečiams, grįžtantiems iš emigracijos. Grįžimu domisi kas antras mūsų emigrantas. Palengvinkime jiems kelionę namo.“
Užbaigdama kalbą ji paragino išnaudoti Lietuvai palankų metą, kad stiprėjančią ekonomiką pajaustų kiekvienas gyventojas.
„Šis laikas – mūsų turtas. Nešvaistykime jo antraeiliams dalykams, kad spėtume atliepti svarbiausius dabarties iššūkius“, – sakė ji.
„Linkiu sėkmės kiekvienam, kas trispalvę laiko rankoje kaip atsakomybę. Kas šimtmečio laukia ne tik kaip pasididžiavimo savo valstybe šventės, bet ir kaip galimybės svariai prisidėti, stiprinant mūsų Laisvės kūrinį“, – pranešimą baigė prezidentė.
Ką prezidentė kalbėjo pernai?
Siūlome prisiminti, kuo pernai šalies vadovė džiaugėsi, kam davė pylos, kokių pokyčių šalyje tikėjosi ir kas per metus Lietuvoje pasikeitė.
