Priimdamas šį įstatymą Seimas atsižvelgė į dalį prezidentės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir „Transparency International“ išsakytų pastabų. Tačiau ir pataisytas įstatymas nepašalino rizikų korupciniams sandoriams, ypač vykdant mažos vertės pirkimus, rašoma pranešime spaudai.
Prezidentės teigimu, įstatymai neturi atverti kelio didesnei korupcijai ir neracionaliam lėšų naudojimui bei privalo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Pasak šalies vadovės, jokie viešieji pirkimai negali būti vykdomi paslapčiomis. Todėl siūloma įstatyme numatyti prievolę viešai skelbti informaciją ir apie pradedamus mažos vertės pirkimus, jų laimėtojus ir sudaromas sutartis.
„Viešųjų pirkimų skaidrumui negali būti jokių išlygų, jų paprastinimas neturi tapti priedanga galimiems korupciniams sandoriams. Visuomenė turi aiškiai žinoti, kas, už kiek ir iš ko perkama už valstybės biudžeto pinigus. Tik viešumas gali garantuoti, kad lėšos bus naudojamos visų Lietuvos žmonių, o ne siaurų interesų grupių gerovei kurti“, – pranešime cituojama šalies vadovė.
Seimui nusprendus dvigubai – nuo 100 iki 200 tūkst. litų – padidinti mažos vertės viešųjų pirkimų ribą, nenustatyta jokių papildomų mechanizmų jų skaidrumui užtikrinti. Tai reiškia, kad apie tokius pirkimus iš anksto nežinos nei priežiūros institucijos, nei galimi pirkimų dalyviai ar šalies gyventojai.
Pernai mažos vertės pirkimams buvo išleista daugiau kaip 2 mlrd. litų. Dvigubai padidinus tokių pirkimų ribas, jų smarkiai padaugės. O įstatyme neįtvirtinus efektyvių kontrolės įrankių atsivers dar didesnės galimybės piktnaudžiavimams ir slaptiems susitarimams.
