„Tikrai tai nebus didesnės išmokos, nei Lietuvos piliečiams, atvirkščiai – bus gal kiek ir mažesnės. Nes mūsų tikslas yra ne laikyti pabėgėlius „ant pašalpų“, nedaryti getų, kurie nesiintegruoja į valstybę, o duoti tik tokias pašalpas, kurios verstų juos iškart eiti į darbo rinką, mėginti susirasti darbus ir integruotis Lietuvoje. Tik šitaip, manau, mes galime turėti ne getus, o žmones, kurie ir norės likti Lietuvoje, ir atneš naudą mūsų valstybei“, – sekmadienį transliuotame interviu televizijos kanalo Info TV laidai „Diagnozė. Valdžia“ sakė šalies vadovė.
Prezidentė priminė, kad sprendimus dėl konkrečių išmokų pabėgėliams dar turės priimti Vyriausybė ir Seimas.
Ji taip išsakė nuomonę, jog Vyriausybėje šiuo metu trūksta koordinavimo rengiantis priimti migrantus ir tai sukelia pagrįstą visuomenės susierzinimą.
D.Grybauskaitė sukritikavo kai kuriuos viešus pareigūnų, pirmiausia – vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus pasisakymus dėl Lietuvos taikomų prioritetų atsirenkant būsimus pabėgėlius pagal šeimos sudėtį, kilmę. Anot jos, yra nekorektiška atsirinkinėti žmones „kaip daiktus“ ir pabėgėliai turi būti priimami oriai.
„Aš manau, kad visi tokie pasisakymai mūsų atskirų pareigūnų, kurie turi vieną ar kitą elementą, yra tiesiog nekorektiški ir neraštingi. Man labai apmaudu girdėti, kad kai kurie pareigūnai nelabai supranta, ką šneka. Turiu galvoje labiau viceministrą, kuris kartais kalba dalykus, kurie tikrai neatitinka nei valstybės pozicijos, nei tarptautinių įsipareigojimų ir yra nekorektiški kitų žmonių atžvilgiu (...). Viešai diskutuoti apie atrankos kriterijus, kaip tai yra daroma, t.y. vietoje darbo kalbėti – čia yra problema mūsų pareigūnų“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Už jų perkėlimą atsakingų politikų teigimu, Lietuva labiau pageidauja priimti šeimas, bėgančias iš Sirijos ir Irako.