Lietuvos diplomatai tikisi, kad Briuselyje aljanso šalių vadovai paskelbs apie papildomus pajėgumus Rusijai atgrasyti, bet išlieka atsargūs dėl JAV vadovo Donaldo Trumpo pozicijos.
JAV vadovui vis aštriau kritikuojant sąjungininkus Europoje, D.Grybauskaitė susitikimo išvakarėse sakė, kad „transatlantinio ryšio ir sąjungininkų vienybės išsaugojimas yra esminė tarptautinio saugumo ir taikos sąlyga“.
„Viršūnių susitikime Lietuva siekia, kad NATO vadovavimo struktūros, gynybos planai ir karinės pajėgos būtų visiškai pasirengusios rytinio flango gynybai ir veiksmingam atgrasymui“, – informavo prezidentės spaudos tarnyba.
Jei viskas vyks pagal sutartą scenarijų, NATO turėtų įvardyti Rusiją kaip didžiausią grėsmę, sutarti dėl aukštos parengties pajėgų išplėtimo ir dviejų naujų štabų įkūrimo – viena vadavietė bus atsakinga už laivybos kelių Atlanto vandenyne gynybą, o kita koordinuos pajėgų judėjimą Europoje.
Prezidentė D.Grybauskaitė taip pat žada kelti klausimą dėl Baltijos šalių regioninės oro gynybos.
Lietuviai siekia, kad kitos NATO šalys atvežtų į Baltijos šalis ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų „Patriot“ ir sustiprintų oro policijos misiją.
Konkrečių sprendimų Briuselyje nebus priimta, tačiau vadovai gali duoti politinį pavedimą kariniam vadovui per metus pateikti savo vertinimus bei rekomendacijas.
Neviešuose pokalbiuose diplomatai didžiausiomis rizikomis vadina D.Trumpo sunkiai prognozuojamą ūmų būdą, jo antipatiją Vokietijai ir vėliau šią savaitę Helsinkyje vyksiantį jo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Prieštaringų vertinimų sulaukė ir balandį vykęs Baltijos šalių prezidentų susitikimas su D.Trumpu Baltuosiuose rūmuose – kai kuriems dalyviams ir stebėtojams jis pasirodė chaotiškas, JAV prezidentas atsisakė atsakyti į klausimus apie JAV karių siuntimą į Baltijos šalis.
Niekas neabejoja, kad D.Trumpas darsyk pareikalaus sąjungininkų padidinti išlaidas gynybai – bet išlieka klaustukas, ar jam pakaks viešų pareiškimų. Neseniai Amerikos prezidentas pareiškė, kad NATO yra „tokia pati bloga kaip NAFTA“ – Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis, ją jis grasino išardyti.
Konkrečiai Lietuva kritikos turbūt išvengs, nes yra viena iš vos aštuonių NATO šalių, pasiekusių aljanso tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Vis dėlto stebėtojai teigia, kad aštrūs ginčai gali pakirsti pastangas pademonstruoti sąjungininkų vienybę, o abejonės dėl Amerikos įsipareigojimų ginti Europą gali paskatinti Rusijos agresyvius veiksmus.
