„Kovą su dezinformacija, priešiška propaganda ir informacinėmis atakomis stiprinti reikia. Tai daroma visos Europos Sąjungos mastu“, – sakoma prezidentės spaudos tarnybos 15min atsiųstame atsakyme.
„Tačiau grupės Seimo narių pasiūlymas taisytinas, nes gerokai peržengtų ES direktyvos nuostatas ir sukurtų galimybę riboti žodžio laisvę bei persekioti už kritiką“, – pažymėjo D.Grybauskaitė.
Visuomenės informavimo įstatymo pataisose būtų įteisintas ne tik draudimas žiniasklaidoje skleisti dezinformaciją, karo propagandą ar kurstyti karą, bet ir „skatinti nepasitikėjimą Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekti stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę“.
Šių nuostatų įgyvendinama prižiūrėtų, pažeidusius bausti galės Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), kuri atskaitinga Seimui.
Pataisas, kurios, kaip skelbiama, įgyvendina Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvą, pasirašė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir komiteto nariai – konservatorius Vytautas Kernagis, socialdemokratė Raminta Popovienė, „valstietis“ Stasys Tumėnas ir „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė.
R.Karbauskis 15min ketvirtadienį teigė, kad pataisos yra skirtos EP ir Tarybos direktyvų perkėlimui, o jose naudojamos sąvokos yra paimtos iš Nacionalinio saugumo strategijos.
Paklaustas, ar tokios pataisos neapribos žodžio laisvės ir piliečių galimybės kritikuoti valdžią, Seimo valdančiosios daugumos lyderis buvo lakoniškas.
„Ne, neapribos“, – 15min atsakė R.Karbauskis.
LRTK: pataisos cenzūros neįves
LRTK Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Birutė Keršienė paneigė kalbas, kad siūlomos pataisos gali grasinti žodžio laisvei. Jos teigimu, apie cenzūrą išvis negali būti kalbos.
„Be kitos draudžiamos skelbti informacijos Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) pataisose siūloma drausti ir tokią informaciją kurioje skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis. Būtent ši formuluotė sulaukė daug kritikos ir įvairių interpretacijų žiniasklaidoje, buvo baiminamasi, kad kritikavusios valdžios institucijas ar jos atstovus žiniasklaidos priemonės sulauks sankcijų“, – pranešime spaudai rašė LRTK atstovė.
„Reikėtų nuraminti kritikus pabrėžiant, kad ne bet koks nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas valstybe ar jos institucijomis galėtų sąlygoti atitinkamų sankcijų taikymą, tačiau tik toks, kuris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Bet kokiu atveju priskiriant informaciją neskelbtinos informacijos kategorijai atliekamas išsamus ir kompetentingas paskleistos informacijos vertinimas, reikalui esant, papildomai pasitelkiant atitinkamų sričių ekspertus“, – teigė B.Keršienė.
„Nereikėtų pernelyg supaprastinti šio proceso ir suniveliuoti nuomonės ir informacijos kategorijų. Apie informacijos cenzūrą apskritai negali būti net kalbos, nes primintina, kad cenzūra yra išankstinis informacijos vertinimas, atliekamas prieš ją paskelbiant, o ne paskelbtos informacijos vertinimas“, – pažymėjo ji.
„VIĮ pataisos tik užregistruotos, jos dar turės būti pateikiamos Seime ir svarstomos Seimo komitetuose. Neabejotina, kad vertinant VIĮ pataisų nuostatas, kaip įprasta teisėkūros procese, bus įvertintos suinteresuotų asmenų pastabos ir pasiūlymai. Iki VIĮ pataisų priėmimo konstitucingumo aspektu jas vertins ir Seimo Teisės departamentas, priklausomai nuo kurio išvadų, taip pat kitų asmenų pasiūlymų, gali būti atliekamos įvairios VIĮ pataisų korekcijos“, – raminama LRTK pranešime