Prieš kurį laiką taip pat pasielgė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kovą su korupciją aptarusi su trijų Seimo komitetų pirmininkais, tačiau Antikorupcijos komisijos pirmininko Kęsto Komskio į šį susitikimą nepakvietusi. Tąkart I.Degutienė viešai pripažino nepasitikinti komisijos pirmininku ir paragino opozicijos atstovus surasti naują Seimo komisijos vadovą. „Jūs mano nuomonę apie Antikorupcijos komisijos pirmininką puikiai žinote. Ji nepasikeitė. Prasidėjus rudens sesijai dar kartą kreipsiuosi į opozicinės frakcijos vadovą, kuris rudens sesijoje turėtų pasikeisti, ir paklausiu ar būtinai šios komisijos pirmininkas turi būti K.Komskis. Aš šiandien juo tikrai nepasitikiu“, – žurnalistams sakė I.Degutienė.
Išaiškinami asmenys dažniausiai nubaudžiami ne maksimaliomis bausmėmis. Dar blogiau tai, kad jie dažnai lieka dirbti ir valstybės tarnybojeTuo tarpu minėtos parlamentinės grupės nariai tvirtino, kad jų grupės įkūrimas nesusijęs su nepasitikėjimu K.Komskiu. „Jei žurnalistai įkurtų antikorupcinę grupę, kuri analizuotų ir aiškintųsi negerus reiškinius žiniasklaidoje, nežinau, ar tai iš karto reikštų absoliutų nepasitikėjimą visais žiniasklaidos savininkais, redaktoriais, prodiuseriais. Tikriausiai ne. Tai tiesiog rodo, kad reiškinys yra svarbus. Politinės įtakos pardavinėjimai vyksta už realias pinigų sumas. Korupcija dabar yra labai sudėtingas reiškinys. Vokelių laikai tam tikrose sistemose jau seniai pasibaigė“, – žurnalistams sakė parlamentinės grupės narys Arvydas Anušauskas.
Jis pažymėjo, kad nepaisant to, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė triskart daugiau valdininkų ir nubaudė du kartus daugiau žmonių, tai yra tik pati kovos su korupcija pradžia, siekiant užkirsti kelią korupcijai aukštesniuose sluoksniuose. „Reikia ir politinės valios bei įstatymų“, – teigė tautos atstovas.
Savo ruožtu parlamentinės grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė pridūrė: „Labai dažnai būna, kad Seimo posėdžių salėje tam tikras antikorupcinis teisės aktas nesulaukia palaikymo. Taigi vienas iš šios grupės tikslų – sulaukti šio palaikymo. Be to, netiesa, kad ši grupė sudaryta tik iš valdančiosios daugumos. Joje yra parlamentarų iš skirtingų frakcijų“.
15min.lt primena, kad į kolegų parlamentarų nemalonę Tvarkos ir teisingumo frakcijai atstovaujantis K.Komskis pateko po to, kai praėjusiais metais Pagėgių meras Virginijus Komskis pateikė savo brolio K.Komskio kandidatūrą apdovanojimui Tauragės apskrities viršininko ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“. Apie tai Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariui Kęstučiui Masiuliui laišku pranešė rinkėjai iš Pagėgių. Gavęs šią informaciją, K.Masiulis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl galimo viešų ir privačių interesų supainiojimo.
Kiek vėliau K.Komskiui pažerta ir daugiau kritikos dėl įtartinos jo pastangos nubausti Tauragės policijos vadovą Remigijų Rudminą nesant jokių šio pareigūno kaltės įrodymų.
Prezidentė: kova su korupcija neorganizuota
Susitikime su parlamentarais šalies vadovė D.Grybauskaitė pažymėjo, kad nusikalstamumas yra organizuotas, tačiau kova su juo Lietuvoje – ne ir pabrėžė, kad kol kas kovos su korupcija rezultatai šalyje nėra patenkinami.
„Prezidentė pabrėžė, kad kova su korupcija yra vienas iš prioritetų visai Lietuvai. Šalies vadovė taip pat išsakė mintį, kad nusikalstamumas yra organizuotas, o valstybė, kovodama su nusikalstumumu, labai dažnai būna neorganizuota [...] bei atkreipė dėmesį, kad šalyje yra aštuonios institucijos, pagal savo veiklos pobūdį kovojančios su korupcija, tačiau joms labai dažnai trūksta bendrų pastangų, koordinacijos, keitimosi informacija“, – po D.Grybauskaitės susitikimo su parlamentarais žurnalistams sakė jos atstovas spaudai Linas Balsys.
Pasak jo, prezidentė įsitikinusi, kad visos sistemos iš karto pakeisi neįmanoma, todėl ji pasisako už konkrečius žingsnius, kuriuos žengiant vieną po kito būtų sugriauti sistema.
„Šalies vadovė pakvietė Seimo narių grupę rudens sesijoje paremti jos siūlymus dėl tokių dalykų, kaip Baudžiamojo kodekso pataisos dėl išplėstinės turto konfiskacijos. D.Grybauskaitė tikisi svaraus palaikymo iš visų Seimo narių ir visų politinių grupių. Taip pat ir dėl Baudžiamojo proceso kodekso pataisų, kuriose kalbama apie anonimiškumo garantavimą žmonėms, pranešantiems apie korupciją“, – kalbėjo L.Balsys.
Savo ruožtu A.Bilotaitė teigė, kad tarp aptartų pagrindinių kovos su korupcija prioritetų yra: išplėstinis turto konfiskavimas, operatyvinės veiklos stiprinimas, atsakomybės už korupcinius nusikaltimus buvimas, bausmių adekvatumas ir griežtumas. „Šiuo metu situacija tokia, kad nors dabartiniame Baudžiamajame kodekse yra dešimt straipsnių už korupcines veikas, pagal kuriuos žmogus gali būti patrauktas atsakomybėn ir jam už tai numatytas terminuotas laisvės atėmimas, deja praktikoje į kalėjimą pasodinami vos keli žmonės. Be to, valstybė išleidžia labai daug lėšų, norėdama atskleisti korupcinius nusikaltimus, bet išaiškinami asmenys dažniausiai nubaudžiami ne maksimaliomis bausmėmis. Dar blogiau tai, kad jie dažnai lieka dirbti ir valstybės tarnyboje“, – sakė Seimo narė.
