„Dabar vyksta pasirengimas naujai finansinei perspektyvai. Čia mūsų interesas gauti pinigų sustiprinti mūsų elektros tinklus, galbūt bendriems elektros ir kitų energetikos projektų kūrimui. Tie interesai yra labai bendri“, – pirmadienį Taline žurnalistams sakė Lietuvos vadovė. Ji Estijoje lankosi su valstybiniu vizitu.
Čia mūsų interesas gauti pinigų sustiprinti mūsų elektros tinklus, galbūt bendriems elektros ir kitų energetikos projektų kūrimui.
Anot jos, ir Lietuvai, ir Estijai aktualu, kad sumažėjus ES finansavimui, strateginiams projektams pinigų būtų skiriama iš kitų šaltinių.
„Stengsimės sumažėjus finansinei paramai mums – tiek Estija, tie Lietuva turime jau 75 proc. vidurkio, – kad gautume iš kitų šaltinių, kad galėtume vystyti savo strateginius projektus. Ir tai daugiausia energetika, transportas ir saugumas“, – tvirtino D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, ES lėšų tikimasi gauti projektui „Rail Baltica“ baigti, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, elektros tinklų su Europa sinchronizavimui.
Dėl elektros tinklų sinchronizavimo per Lenkiją Lietuvos pozicija skiriasi nuo Latvijos ir Estijos. Pastarosios abejoja galimybe sinchronizuotis per vieną jungtį, jų teigimu, reikėtų mažiausiai dviejų linijų.
„Būtų saugiau, aišku, būtų užtikrinčiau, bet pradėti galime ir su viena. Mūsų manymu, bent jau mūsų specialistų manymu, galima pradėti ir su viena“, – pirmadienį Taline teigė D.Grybauskaitė.
„Čia jau daugiau techninių diskusijų lygmuo, kas geriau užtikrintų saugumą tiekimo sinchronizacijos. Mes esame pasirengę sinchronizuotis ir su viena linija“, – pridūrė ji.
Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro atliktoje sinchronizavimo studijoje nurodoma, kad optimaliausias variantas yra sinchronizavimas dviem „LitPol Link“ jungtimis – jo kaštai galėtų siekti 770-960 mln. eurų, kai viena jungtimi jie siektų 900 mln. eurų. Galimybė sinchronizuoti Baltijos šalis su Skandinavija vertinama 1,36–1,41 mlrd. eurų.
BNS žurnalistės dalį kelionės į Estiją apmokėjo Prezidentūra. Žinutės turiniui tai įtakos neturi.