Oficialus Liuksemburgo didžiojo hercogo Henrio vizitas į Lietuvą – jau seniai planuotas karališkasis vizitas, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Mes gerai sutariame tarptautinėse organizacijose, per įvairius renginius sėdime šalia, turime gražios progos ir pasikalbėti“, – pabrėžia ji.
Šalies vadovė primena, kad delegacijoje bus ir vicepremjeras, ir ūkio ministras, gynybos ir vidaus saugumo ministras, Europos reikalų ir migracijos ministras. Taigi delegacija labai aukšto lygio. Be to, anot D.Grybauskaitės, kunigaikštis atsiveža labai daug verslo atstovų, taigi tai bus ir politinis, ir ekonominis, ir karinio bendradarbiavimo vizitas.
Liuksemburgas – šalis, kuri supranta mūsų poreikius ir iššūkius ir labai nori pagal savo galimybes prisidėti.
„Liuksemburgas labai aktyviai mums padeda ir palaiko mūsų gynybinius poreikius ruošiant NATO viršūnių susitikimus, taip pat finansiškai remia oro policijos misiją. Po 2014 m., po Krymo okupacijos, Lietuvoje pratybose aktyviai dalyvauja Liuksemburgo pajėgos. Taigi Liuksemburgas – šalis, kuri supranta mūsų poreikius ir iššūkius ir labai nori pagal savo galimybes prisidėti“, – teigia prezidentė.
Šalies vadovės žodžiais, prasideda daug rimtesnis ekonominio bendradarbiavimo ir ryšių stiprinimas: „Delegacijoje bus net 40 verslo asociacijų ir kompanijų vadovų, atstovų. Tai pirmoji Liuksemburgo verslo misija mūsų šalyje, kartu atidarysime pirmąjį dvišalį verslo forumą.“
Pasak D.Grybauskaitės, susitarime vyrauja svarbūs interesai, susiję tiek su logistika, tiek su transportu. „Be to, ir mūsų, ir jų įmonėms svarbios finansinės ir informacinės technologijos. Finansinės paslaugos ir jų industrija Liuksemburge labai išvystyta, o Lietuva pagal finansines ir informacines technologijas tampa regiono lydere“, – sako šalies vadovė.
D.Grybauskaitė tvirtina, kad Lietuva ir Liuksemburgas turi apie ką kalbėti kaip lygiaverčiai partneriai: „Tai ir darysime. Įdomi situacija susiklostė dar 2010 m. vizito metu. Tuomet su Liuksemburgu kalbėjome ir sakėme, kad greičiausiai turėsime galimybę jiems padėti vadinamosios atsinaujinančios energetikos susikeitimo sutartyje.“
Anot prezidentės, Lietuva jau viršija numatytus reikalavimus: „Jau dabar atsinaujinančios energijos turime beveik 25 proc. Vėliau sieksime ir 30 proc. Tai daug daugiau negu nustatyti minimalūs reikalavimai Europoje.“
D.Grybauskaitė priduria, kad Liuksemburgas, maža šalis, tokių galimybių neturi, todėl dalis kvotos bus parduota. „Tuos pinigus, kuriuos gausime, daugiau kaip 10 mln. eurų, panaudosime tolesnei atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvoje. Matome, kad galime ne tik tikėtis pagalbos iš kitų, bet galime tokia įdomia forma (tai bus pirmas toks europinis susitarimas) padėti Liuksemburgui ir naudingai panaudoti lėšas. Taigi matome visą spektrą bendradarbiavimo galimybių“, – sako šalies vadovė.
Jos teigimu, Lietuvą ir Liuksemburgą sieja draugiški santykiai, todėl ši šalis mums artima ir nusiteikusi padėti: „Galime tikrai bendradarbiauti visuose lygmenyse – nuo politikos iki europinių struktūrų, taip pat karinio bendradarbiavimo srityje – kaip lygus su lygiu.“
Ketvirtadienį susitiks su į Lietuvą atvykstančiu Liuksemburgo didžiuoju hercogu Henriu. Šalies vadovė su didžiuoju hercogu aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir NATO. Vienas pagrindinių klausimų bus gynybos ir saugumo stiprinimas.
