Kaip BNS pranešė prezidentės spaudos tarnyba, šalies vadovė pasirašė teisės aktą, „išklausiusi ir apsvarsčiusi įvairias nuomones bei įvertinusi, kad Seimo priimtas galutinis Šeimos stiprinimo įstatymo variantas nediskriminuoja vienišų motinų ir tėvų, vaikus auginančių nesusituokusių porų bei kitų asmenų, kurie susieti artimais giminystės ryšiais“.
D.Grybauskaitė buvo sulaukusi raginimų ir pasirašyti, ir vetuoti prieš kelias savaites Seimo priimtą Šeimos stiprinimo įstatymą. Už įstatymą pasisakančios nevyriausybinės organizacijos teigė, kad jis būtinas užtikrinti ilgalaikei ir koordinuotai šeimos politikai, o kritikai įžvelgė galimybę diskriminacijai.
Prašydami pasirašyti įstatymą į šalies vadovę kreipėsi daugiau kaip šimtas organizacijų, tarp jų 33 organizacijoms atstovaujanti Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, 86 organizacijoms atstovaujanti NVO vaikams konfederacija, Lietuvos tėvų forumas, Gausių šeimų asociacija, Ateitininkų federacija, jaunimo sambūris „Pro Patria“, Laisvos visuomenės institutas.
„Suprantame, kad priėmus įstatymą iš karto šeimų padėtis nepasikeis. Labai svarbu, kad kuo greičiau prasidėtų konkrečių priemonių rengimui numatyti Vyriausybės darbai: bazinio paslaugų šeimai paketo nustatymas ir ilgalaikės šeimos stiprinimo programos parengimas“, – organizacijų trečiadienį paskelbtame pranešime cituojama Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė Violeta Vasiliauskienė.
Jis ne prieštarauja lyčių lygybės principui, o jį įgyvendina per lygiavertį lyčių bendradarbiavimą.
„Šeimų organizacijų atstovai tvirtina, kad šis įstatymas ne prieštarauja Konstitucijai, o įgyvendina jos 38 straipsnio nuostatą, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Jis ne prieštarauja lyčių lygybės principui, o jį įgyvendina per lygiavertį lyčių bendradarbiavimą, pripažįstant abiejų lyčių skirtingą ir todėl viena kitą papildančią raišką“, – aiškino įstatymo šalininkai.
Vetuoti įstatymą prezidentę ragino kitos stovyklos atstovai – aštuonios dešimtys nevyriausybinių organizacijų ir beveik trys dešimtys akademikų. Tarp jų – Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Moterų informacijos centras, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, Atviros Lietuvos fondas, Lietuvos medicinos studentų asociacija, koalicija „Galiu gyventi“, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, viešoji įstaiga „Europos namai“, Lietuvos neįgaliųjų forumas, Romų visuomenės centras.
Pastarųjų kreipimesi teigta, kad įstatymas priimtas ne šeimoms stiprinti, bet įteisinti jų rūšiavimą.
Anot kritikų, priimtas įstatymas remiasi lyčių papildomumo, o ne lyčių lygybės principu, o tai leidžia perkonstruoti šalyje veikiančią pagalbos šeimoms sistemą ir diskriminuoti šeimas, kuriose dėl vienos ar kitos priežasties nėra vyro ir moters papildomumo – vienišų tėvų šeimas, išsiskyrusias motinas ar tėvus, našlius ar panašiai.
Tikiesi, kad įstatymų kūrėjams užteks padorumo nesikišti į asmeninį žmonių gyvenimą.
„Kai susilauki vaikų (nesvarbu – santuokoje ar ne), tikiesi, kad valstybė, ypač tokia, kurios populiacija tirpsta bene sparčiausiai pasaulyje, atliks namų darbus: parems šeimą, suteikdama kokybiškas viešąsias paslaugas, kurios padeda derinti privačius ir profesinius įsipareigojimus, užtikrins visaverčio vaikų ugdymo galimybes ir sveikatos apsaugą. Tikiesi, kad įstatymų kūrėjams užteks padorumo nesikišti į asmeninį žmonių gyvenimą (...). Tai, kad Seimo nariai nubalsavo už tokį įstatymą, rodė, kad ne šeimų gerovė, o poreikis rūšiuoti žmones yra pagrindinis priimamų sprendimų variklis“, – pranešime sakė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Seimas prieš kelias savaites 60 balsų „už“, penkiems parlamentarams buvus „prieš“ ir devyniems susilaikius priėmė Šeimos stiprinimo įstatymą. Numatyta dokumento įsigaliojimo data – kitų metų kovas.
Įstatymo preambulėje apibrėžiama, kad „ šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“.
Įstatymas numato, kad šeimos politikai formuoti ir įgyvendinti bus kuriamos naujos institucijos: Nacionalinė šeimos taryba, Šeimos politikos komisija, savivaldybių šeimos tarybos.
Šis projektas parengtas ir registruotas dar praėjusioje Seimo kadencijoje, jį iniciatoriai sakė parengę reaguodami į prastėjančią demografinę situaciją.
