„Lietuvos Konstitucija nepasikeitė, paskutinis Konstitucinio Teismo išaiškinimas šituo klausimu buvo, rodos, 2013 metais, kur buvo labai aiškiai pasakyta, kad platesnis dvigubos pilietybės instituto plėtimas gali vykti tik referendumu, o ne įstatymais“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė D.Grybauskaitė.
„Jau šiandien galiu pasakyti, kad šis įstatymas kol kas atvirai prieštarauja konstitucinei doktrinai“, – apie parlamente rengiamą iniciatyvą išplėsti dvigubos pilietybės institutą sakė prezidentė.
Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija parengė Pilietybės įstatymo pataisą, kuri leistų Lietuvos pilietybę išsaugoti asmenims, įgijusiems Europos Sąjungos arba NATO valstybės pilietybę.
Šią pataisą jau parėmė visų Seimo frakcijų seniūnai, parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis, pasirašyti projektą žadėjo ir premjeras Saulius Skvernelis. Jau ketvirtadienį po šios iniciatyvos tekstu buvo surinkta daugiau kaip 110 parlamentarų parašų.
Pagal projektą, siūloma nustatyti, kad Lietuvos pilietybę išsaugotų pilietis, išvykęs iš Lietuvos Respublikos po 1990 metų kovo 11 dienos ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę.
Konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis pripažįsta, kad anksčiau toks siūlymas buvo sukritikuotas kaip galbūt prieštaraujantis Konstitucijai, tad siūlo priėmus pataisą iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl išaiškinimo.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Be to, straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.
Naujoji Vyriausybė dvigubą pilietybę įteisinti užsibrėžė per dvejus su puse metų. Apie dvigubos pilietybės įteisinimą kalbėjo ne viena Vyriausybė, tačiau konkrečių žingsnių šiuo klausimu nepadaryta.
