„Neteisinga, kai visos visuomenės nuopelnus savinasi tam tikra grupė piliečių. Kaip jaustis Seimo, televizijos bokšto ir kitiems gynėjams, kurie neprašė jokio statuso?„ – „Lietuvos žinioms“ teigė A.Sysas.
SADM duomenimis, šiuo metu tokios 40 baziniu socialinių dydžių, t.y. 1520 eurų vienkartinės pašalpos galėtų būti skiriamos 111 gynėjų – tiek jų oficialiai pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos. Skaičiuojama, kad kasmet šiam tikslui reikės apie 9100 eurų. Iš viso Nepriklausomybės gynėjo statusas pripažintas maždaug 800 žmonių.
A.Syso manymu, nors būtų skiriama ir sąlyginai nedidelė suma, valstybei esą per didelė prabanga prisiimti papildomas išlaidas. Jis taip pat tikino, kad pašalpoms numatoma suma, tikėtina, gali gerokai padidėti.
„Jau turėjome personalinius pensininkus, ir jais piktinomės. Gaunančiųjų valstybines pensijas dabar dešimteriopai daugiau, privilegijuotųjų ratą vis siūloma plėsti“, – neslėpė nepasitenkinimo Seimo vicepirmininkas.
SADM duomenimis, 75-100 proc. darbingumo per Sausio įvykius netekusiems gynėjams mokama 464 eurų (1600 litų) valstybinė pensija. Praradusieji 60-70 proc. darbingumo gauna 348 eurų (1200 litų), 45-55 proc. – 232 eurų (800 litų) valstybinę pensiją. Šiems asmenims taip pat mokama socialinio draudimo pensija.
1991 metų sausio 13 dieną sovietai karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugoto tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.