Ji sveikino Lietuvos žmones su artėjančiu atsakomybės laikotarpiu pirmininkaujant ES ir priminė, kad jau sukako 25 metai nuo Sąjūdžio įkūrimo, po kurio tapome valstybe.
„Po daugybės mums tekusių išbandymų mus vėl lydi sėkmė“, – teigė prezidentė.
Pasak jos, Lietuva vėl skamba tarp geriausių pasaulyje – verslo, sporto, mokslo, kultūros srityse. Pasak jos, ateityje Lietuvos piliečiams svarbu tapti tikrais savo valstybės šeimininkais.
„Geopolitiniai procesai smarkiai keičia pasaulį. Bandymai mus sumenkinti, sustabdyti, suklaidinti, papirkti, padaryti priklausomus, nuspręsti už mus – nesibaigs. Dėl geografinės padėties ir dydžio buvome ir esame Rytų ir Vakarų interesų zonoje, todėl už galimybę patiems kurti savo valstybę turime kovoti nuolat. (...) Turime nepasiduoti įtakoms, neparsiduoti, išlikti laisvi, kritinėse situacijose rasti būtinus sprendimus, pasipriešinti ir ginti savo valstybės interesus. Turime būti stiprūs viduje, kad galėtume atsilaikyti prieš išorės grėsmes, kurios vis modernėja. Kiekvieno mūsų pasirinkimai gali būti lemtingi“, – pabrėžė valstybės vadovė.
Prezidentė pasidžiaugė, kad Lietuvos ekonomika auga, tačiau pažymėjo, kad jos stabdžiu gali tapti riboti valdžios gebėjimai.
„Lietuvos žmonės gali daug. Tačiau mūsų pažangos stabdžiu tampa riboti valdžios gebėjimai. Neatidėliotinos svarbos klausimams turi rastis greiti sprendimai. Politinės valios stoka, sudėtingas sprendimų priėmimo mechanizmas, negebėjimas operatyviai reaguoti, laiko gaišimas darbo grupėse – gali būti labai nuostolingi ir net pragaištingi valstybei. (...) Nuo šios Vyriausybės priesaikos praėjo jau 6 mėnesiai. Po ilgo pasirengimo dirbti jau pats laikas pradėti dirbti“, – pareiškė prezidentė kritikuodama dabartinę šalies Vyriausybę ir jos kuriamas darbo grupes.
Be to, prezidentė sukritikavo dabartinės Vyriausybės žarstomus populistinius pažadus.
Po ilgo pasirengimo dirbti jau pats laikas pradėti dirbti, – Vyriausybei priminė D.Grybauskaitė.
Taip pat šalies vadovė apgailestavo, kad iki šiol nenuspręsta, kaip Lietuva sieks išsivaduoti nuo energetinės priklausomybės.
Anot jos, šioje srityje nemažai nuveikta, tačiau dar daug liko padaryti. Kol kas, pasak prezidentės, kol Lietuva neapsisprendžia ir blaškosi, „už mus sprendžia slapti „Rosatom“ vadovų vizitai, paslaptingi „Gazprom“ memorandumai ir pseudožaliųjų kuriami filmukai“.
„Dedamos didelės pastangos norint sustabdyti viską, kas gali mus padaryti energetiškai savarankiškesnius. Įtaka daroma tiesiogiai per oficialius asmenis, per suinteresuotus verslininkus, žiniasklaidos priemones, tarpininkus. Svetimi ekspertai sprendžia už mus, kuri atominė elektrinė geriausia Lietuvai – Visagino, Kaliningrado ar Astravo. Iš kur mums pirkti dujas ir kas turi žvalgyti mūsų žemės gelmes. Dėl energetinio mūsų šalies neapibrėžtumo Lietuvą aplenkia ir didesnės, energetiniams resursams imlios užsienio investicijos. Blaškymasis ir sprendimų atidėliojimas gali kainuoti mums tarptautinį pasitikėjimą“, – kalbėjo prezidentė.
Daugiau saugumo
Prezidentės teigimu, šiandienos žmogui itin svarbu atsirinkti teisingą, objektyvią informaciją ir atskirti ją nuo interesų grupių pinigų iškreipiamų naujienų. D.Grybauskaitė pabrėžė, kad valstybės požiūris į informacijos kokybę ir informacinį saugumą turi keistis.
Taip pat turėtų didėti dėmesys kibernetiniam saugumui. Prezidentės požiūriu, paskutinės viešos atakos prieš Lietuvos internetinę erdvę yra rimtas įspėjimas. „Tokią ataką įvardinčiau tarptautinio terorizmo apraiška“, – sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentės teigimu, Lietuvos nedraugai aktyviai kišasi į Lietuvos švietimo sistemą.
„Suklaidinta ir supriešinta tauta lengviau manipuliuoti, nes ji nepastebi tyliųjų grėsmių. Tokioje terpėje greitai daugėja Lietuvą menkinančių ir tautos mąstymą keičiančių projektų. Į mūsų valstybės gyvenimą tyliai kelią skinasi svetimos mokymo programos, kurstoma tautinė nesantaika, gaivinama nostalgija sovietmečiui, perperkami mūsų menų ir teatrų festivaliai, sporto komandos, talentingi šalies studentai“, – teigė prezidentė.
Koalicijos politinių susitarimų įkaite tampa ir lietuvių kalba, pabrėžė šalies vadovė, teigdama, kad reiktų aiškiau suprasti, kokia gali būti to kaina.
Suklaidinta ir supriešinta tauta lengviau manipuliuoti, nes ji nepastebi tyliųjų grėsmių, - teigė prezidentė.
Kalbėdama apie užsienio politiką D.Grybauskaitė pabrėžė, kad rudenį Vilniuje vyksiantis Rytų partnerystės šalių susitikimas gali atverti kokybiškai naują ES kaimyninio bendradarbiavimo etapą.
Be to, pažymėjo artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai svarbą.
„Pirmininkavimas pareikalaus sumanaus veiksmų koordinavimo ir tarpininkavimo ieškant geriausių išeičių globaliems iššūkiams atremti. Uždelsus ir laiku nepriėmus būtinų sprendimų, pasekmes gali pajusti visos Europos Sąjungos šalys, tai yra 500 milijonų Europos piliečių“, – teigė ji.
Pasak D.Grybauskaitės, bendras visos Europos rūpestis – energetinio saugumo užsitikrinimas, alternatyvų rusiškoms dujoms paieška.
Prezidentės teigimu, Lietuva šiandien pasitiki ir tarptautinės rinkos, ir tarptautinės institucijos, mūsų ekonomikai prognozuojamas didžiausias augimas Europos Sąjungoje.
Apgynėme demokratiją
Prezidentės teigimu, pernai vykę Seimo rinkimai parodė, kad demokratiją turėjome apginti iš naujo. Girdama organizaciją „Baltosios pirštinės“ prezidentė pasidžiaugė, kad neleidome mūsų šalyje „prigyti apmokėtais kalinių balsais, brangesniais veršeliais, alumi ir provokacijomis perkamai demokratijai“.
D.Grybauskaitė taip pat pasidžiaugė, kad Seimas netapo politikų priedanga nuo teisėsaugos, o absurdiški siūlymai neliečiamybę suteikti visoms partijoms nebuvo priimti.
Pasak prezidentės, ateityje laukiančiuose rinkimuose turime patys spręsti dėl savo ateities, o ne pasiduoti svetimiems scenarijams ir pinigams.
Pasak jos, būtina įteisinti tiesioginius merų ir seniūnų rinkimus.
Prezidentė pažymėjo, kad per pastaruosius metus smarkiai pagerėjo teismų darbas, o teisėjus „nusipirkti“ tampa vis sunkiau.
„Kai kurie politikai dar vis bando teisėjus, prokurorus ar Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjus „pakonsultuoti“ ar pagąsdinti įvairiomis komisijomis. Tačiau šalies teisėsauga išdrįso būti nepriklausoma nuo politikų ir tai yra didžiausias pačių pareigūnų pasiekimas“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Be to, šalies vadovė pasidžiaugė, kad kovoje su korupcija neliečiamųjų neliko.
„Tikrinami visi įtartini sandoriai – be jokių išlygų. Merų, Seimo narių, ministerijų ir migracijos tarnybų, krepšinio čempionato organizatorių ir bankroto administratorių, žemėtvarkininkų ir teisėjų, bankininkų ir savivaldos pareigūnų. (...) Vien iš Panevėžio nusidriekusios politinės korupcijos voratinklio gijos nukirptos Seime, keliose ministerijose, energetikos įmonėse, urėdijose, žemėtvarkos tarnybose“, – sakė ji.
Šalyje vis dar galima „nusipirkti infarktą“, - pareiškė valstybės vadovė.
Tuo tarpu korupcija vis dar gaji sveikatos sektoriuje, mano šalies vadovė. „Šalyje vis dar galima „nusipirkti infarktą“, – pareiškė D.Grybauskaitė.
Taip pat prezidentė pasipiktino tuo, kad dar pasitaiko atvejų, kai iš kontrabandos gyvenantiems nusikaltėliams valstybė moka pašalpas ir ragino su tuo aktyviau kovoti pačius gyventojus, matančius, kaip gyvena jų kaimynai.
Prezidentė pažymėjo, kad valstybei savo ruožtu pastaruoju metu geriau sekasi kovoti su neskaidriais viešaisiais pirkimais.
Baigdama pasisakymą Seime prezidentė kalbėjo apie Konstituciją. Pasak jos, šiandien visi laikome Konstitucijos egzaminą, lemsiantį, ar išliksime tauta, atkakliai ginančia savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusia gimtąją kalbą, raštą ir papročius, įkūnijusia teisę gyventi laisvai ir kurti savo protėvių žemėje – Nepriklausomoje Lietuvos Valstybėje.
„Laisvė trapi. Tik ginama mūsų vienybės ir saugoma mūsų širdyse ji išlieka“, – tokiais žodžiais baigė savo kalbą Seime šalies vadovė.
Seimo nariai beveik 40 min. trukusios prezidentės kalbos klausėsi be emocijų. Niekas neplojo. Tik Darbo partijos atstovai nepraleido progos iškelti plakatų dėl savo bylos.
Visą prezidentės metinį pranešimą galite rasti čia.
Konstitucija šalies vadovui numato pareigą Seime perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.
Per ketvirtuosius kadencijos metus valstybės vadovė pateikė 12 įstatymų projektų, vetavo penkis įstatymus, pateikė tris paklausimus Konstituciniam Teismui, pasirašė 408 įstatymus, paskyrė 11 apylinkių teismų pirmininkų ir 11 apylinkių teismų pirmininkų pavaduotojų, atleido 21 teisėją (1 iš jų – už teisėjo vardo pažeminimą), paskyrė 19 ambasadorių, atsakė į 3343 šalies gyventojų laiškus.
Per šiuos metus D.Grybauskaitė susitiko su 44 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovais ir pareigūnais, atvykusiais į Lietuvą. Pati buvo 26 vizituose į užsienį, pasakė 67 kalbas.
Pranešimo išvakarėse išplatintoje veiklos ataskaitoje valstybės vadovė teigė, kad jos pastangomis Seimo rinkimų sistema tapo skaidresnė, imta įgyvendinti teismų reforma, taip pat ji rūpinosi energetiniu, ekonominiu ir finansinių šalies saugumu, išsiderėjo didesnę ES paramą Lietuvai būsimoje finansinėje perspektyvoje.
D.Grybauskaitė šalies prezidente išrinkta 2009 metų gegužės 17-ąją jau per pirmąjį rinkimų turą, inauguruota liepos 12 dieną.
„
