Pirmadienį Seime registruojamose pataisose numatyta išbraukti žmogaus teisių gynėjų kritikuotą nuostatą, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daro tokia informacija, kuria „propaguojami homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai“.
Pagal projektą, neigiamą poveikį daranti būtų pripažįstama tokia informacija, kuria „skatinama nepilnamečių seksualinė prievarta ir išnaudojimas, mažamečių lytiniai santykiai“. Pagal Lietuvos įstatymus, mažamečiais laikomi vaikai iki 14 metų.
Ekspertai taip pat siūlo tikslinti nuostatą, kad neigiamą poveikį daro informacija, kuria „iškreipiami šeimos santykiai“ ir „paniekinamos jos vertybės“ – pagal naują projektą ją pakeistų norma, pagal kurią būtų neleidžiama informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės“.
Vis dėlto Seimui pateiktame projekte palikta kita kritiškai vertinama nuostata – kad neigiamą poveikį daro informacija, „kai demonstruojami paranormalūs reiškiniai, sudarant šių reiškinių tikrumo įspūdį“.
Iš viso numatyta 19 atvejų, kada informacija laikoma daranti nepilnamečiams neigiamą poveikį. Kitąmet turinčiame įsigalioti įstatyme numatoma, kad neigiamą poveikį darančią informaciją draudžiama tiesiogiai skleisti nepilnamečiams – jiems siūlyti, perleisti ar kitaip leisti asmeniškai ja naudotis. Pagal įstatymą, tokia informacija gali būti skleidžiama tik tokiu laiku ir tokiose vietose, kad nepilnamečiai negalėtų ja naudotis.
Išimtys numatytos tinkamais indeksais „S“, „N–14“ ir „N–7“ pažymėtoms ir tinkamu laiku transliuojamoms programoms ir laidoms.
Liepos mėnesį prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretu į darbo grupę įstatymui tobulinti įtraukė Vilniaus universiteto profesorių teisininką Vytautą Mizarą ir docentą Dainių Pūrą, Mykolo Romerio universiteto profesorių Gediminą Mesonį ir docentę Editą Žiobienę, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių.
„Pataisomis siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo informacijos poveikio, nepažeidžiant saviraiškos ir žodžio laisvės“, – teigiama Prezidentūros pirmadienį išplatintame pranešime spaudai.
Europos Parlamentas rugsėjį paragino Lietuvos Seimą pakeisti įstatymą, jį kritikavo ir nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International“ bei „Human Rights Watch“. Įstatymo rėmėjai tvirtina, kad jis gina krikščioniškąsias vertybes.