Tokią poziciją šalies vadovė pareiškė, paprašyta įvertinti Seimui pateiktas Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios, jos teigimu, yra labiau orientuotos į vidutinę arba ilgalaikę perspektyvą.
„Trumpalaikėje perspektyvoje iš tiesų reikia spręsti konkurencingumą, monopolijų grobuonišką elgseną ir, turbūt, peržiūrėti Kainų komisijos metodikas, kurios leidžia energetikams ir ypač šilumininkams turėti tokius didžiulius pelnus“, – Marijampolėje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
„Šilumos ūkio įstatymo pasiūlymas yra labai platus, ten labai daug įvairių dalykų, tame tarpe galimybė atsijungti nuo centrinio šildymo ir taip toliau. Manyčiau, kad yra geras pagrindas diskusijai. Be jokios abejonės, tai nėra galutinis variantas, kuris galėtų iš karto duoti rezultatą. Šis įstatymas labiau orientuotas į ateitį, į vidutinę arba ilgalaikę perspektyvą“, – kalbėjo ji.
Praėjusią savaitę Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus pateikė tiek Energetikos ministerija, tiek Kainų komisija. Energetikos ministerija siūlo didinti valstybės įtaką šilumos ūkyje, stiprinti šilumos tiekėjų kontrolę, skatinti konkurenciją šilumos gamyboje, šilumos tiekėjus įpareigoti tiekti šilumą ekonomiškiausiu būdu, spartinti daugiabučių renovaciją.
Tuo tarpu Kainų komisijos parengtą įstatymo projektą Seime užregistravo parlamentaras Saulius Stoma. Kainų komisija jos inicijuojamų pataisų Seimui teikti negali, todėl jį išsiuntė Seimo nariams. Komisija siūlo sugriežtinti šilumos tiekimo įmonių investicijų kontrolę ir koordinavimą bei numatyti teisę komisijai vertinti investicijų projektus.
Vyriausybė liepos pradžioje iš esmės apsisprendė dėl šilumos ūkio pertvarkos gairių, kurios numato didesniuose miestuose atskirti šilumos gamybą nuo tiekimo. Tikimasi, kad tai gali atpiginti šilumos energiją vartotojams, be to, taip bus artėjama prie trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo.
Teisėsaugininkai šiuo metu atlieka tyrimą dėl su šilumos tiekimo bendrove „Vilniaus energija“ susijusios biokuro tiekėjos „Bionovus“ uždirbto grynojo pelno – teisėsaugininkų akiratyje atsidūrė bent 53 mln. litų – įtariama, kad bent tiek buvo uždirbta, dirbtinai didinant šilumos kainą. Šiuo metu analizuojama septynių su „Vilniaus energija“ ir jos vadovais susijusių įmonių veikla.
Praėjusią savaitę paskelbta, kad „Vilniaus energija“ pernai uždirbo 84,225 mln. litų grynojo pelno – 19,4 proc. daugiau nei 2010 metais. Pati „Vilniaus energija“ 2010 ir 2011 metų veiklos ataskaitų Registrų centrui nėra pateikusi, nors įstatymai tą įpareigoja padaryti.
