Pradėdama kalbą D.Grybauskaitė pareiškė, kad jos kalba bus kitokia nei ankstesnių šalies vadovų metiniai pranešimai. Pasak jos, situaciją valstybėje ji seka ir reaguoja nuolat, todėl ruošdamasi pranešimui atsisakė „tradicinio žanro – įprastinės visų šalies gyvenimo sričių apžvalgos, rikiuojant jas įprasta tvarka“.
„Neskelbsiu ir problemų sąrašo, kuriame rikiuotųsi: ūkio nuosmukis, nedarbas, energijos kainos, siautėjanti korupcija, stringančios struktūrinės reformos...“ – sakė prezidentė.
Pasak šalies vadovės, atrodytų, kad žinome, kaip taisyti padėtį, tačiau tai teliekia kalbos.
„Dvidešimt pirmaisiais Nepriklausomybės metais vien geri norai ir ketinimai nebepadeda. Optimizmo ir kantrybės ištekliai senka. Tikėjimas silpsta. Grimztame į nusivylimą ir nepasitikėjimą – politika, valdžios institucijomis, savimi ir savo valstybe. O iš čia – jau tik žingsnis į bejėgiškumą ir sąstingį“, – kalbėjo prezidentė. Esą valstybė priėjo „tašką, kai reikia esminio lūžio. Lietuva jau subrendo permainoms.“
Pamirštas žmogus
Kalbėdama apie užsienio politiką šalies vadovė lakoniškai ir abstrakčiai nurodė jos matomus prioritetus: „Aktyvi ir dalykiška tolesnė euro integracija bei nuoseklus šalies interesų gynimas Europos Sąjungoje; euroatlantinės darbotvarkės įgyvendinimas, kartu – aktyvi veikla, stiprinant Lietuvos teritorinį, energetinį ir technologinį saugumą, maksimaliai išnaudojant tarptautinių organizacijų galimybes; konstruktyvūs santykiai su kaimynais, grįsti abipuse pagarba ir abipuse nauda.“
Kur kas daugiau dėmesio prezidentė skyrė vidaus politikos problemoms.
„Prirašę dešimtis tomų strategijų ir programų, kuriose puikuojasi šimtai kilnių prioritetų, pametėme svarbiausiąjį. Paniekinome vienintelį veiksmų vertinimo matą – pamiršome žmogų. Šią pirmapradę vertybę užgožė kraštutinis ekonomizmas, įsivyravęs visais lygmenimis. Visos problemos kildinamos tik iš pinigų stygiaus“, – reziumavo šalies vadovė.
Pasak D.Grybauskaitės, žmones labiausiai piktina ne pinigų stygius, o teisingumo ir solidarumo trūkumas. Tai yra ir viena iš emigracijos priežasčių. Anot jos, „šalies institucijos, taip pat politinės partijos tapo tarsi Lietuvos mažosiomis kunigaikštystėmis, su savo suvereniais tikslais ir interesais“.
Šalies vadovė paminėjo, kad beveik 80 procentų žmonių nebepasitiki partijomis, politikais ir valstybės institucijomis: „Kitaip tariant – pačia valstybe.“ Blėsta žmonių noras eiti balsuoti „ir tikrai ne todėl, kad pasyvumas, abejingumas ar tas prakeiktas nuolankumas būtų mūsų įgimtas nacionalinis bruožas“. Tiesiog žmonės, D.Grybauskaitės nuomone, ne kurios nors krypties partijoms, bet valdžia, politikais, partijomis ir politika apskritai.
Jeigu išguitume paprotį stumti pavienių ministerijų sumanymus, būtų įdiegta kita tradicija – aptarti juos išsamiai, iš anksto, kolegialiai ir būtinai – strategiškai.Prezidentė pažėrė kritikos Vyriausybės darbui. Ministrų veikla esą galėtų būti kryptingesnė, „jeigu išguitume paprotį stumti pavienių ministerijų sumanymus, būtų įdiegta kita tradicija – aptarti juos išsamiai, iš anksto, kolegialiai ir būtinai – strategiškai“. Iš esmės ji išskyrė vieną gerą Vyriausybės darbą – palengvintas sąlygas įsidarbinti jauniems, pirmą kartą į darbo rinką patenkantiems žmonėms. „Būtent tokiems į žmogų orientuotiems siūlymams turi būti suteiktas ypatingo prioriteto statusas, būtent tokių sprendimų turi būti daug daugiau. Tokių įvykdomų darbų yra kiekvienoje srityje. Atlikime juos ir taps šviesiau“, – ragino šalies vadovė.
D.Grybauskaitė konstatavo, kad artimiausiais metais biudžetas nepajėgs skirti dosnios finansinės injekcijos ūkiui skatinti, be to, negalės būti mažinami mokesčiai. Todėl esą reikia palengvinti bent biurokratinę naštą, sutvarkyti konkurencinę aplinką: „Užtikrinę lygiai teisingas konkurencijos sąlygas visiems ekonomikos dalyviams, sutramdę monopolininkų savivalę, apginsime ir sąžiningą verslą, ir vartotojus. Skatinkime ir formuokime požiūrį, kad sąžiningam būti apsimoka.“
„Sąžiningam, skaidriam verslui turi būti rodomas pasitikėjimas. Sudarykime tokias sąlygas, kad šiuo metu šešėlyje dirbantys ir šeimas išlaikantys smulkieji verslininkai, meistrai, taip pat kūrėjai atsitiestų, patikėtų ir galėtų dirbti savo darbą legaliai, neprarasdami orumo ir nesižemindami“, – dėstė šalies vadovė.
Dėmesys korupcijai ir teismams
Nemažai dėmesio prezidentė metiniame pranešime skyrė korupcijos problemoms. Ji pateikė statistiką, kad pernai už korupcines veikas buvo pradėta per 700 ikiteisminių tyrimų, tačiau teismą pasiekė vos kas antra byla, realios laisvės atėmimo bausmės už piktnaudžiavimą tarnyba sulaukė vos vienas žmogus, už kyšininkavimą – nė vieno.
D.Grybauskaitė siūlė, kad valstybės tarnautojas ar pareigūnas, piktnaudžiavęs tarnyba savanaudiškais tikslais, „turi netekti tarnybos, o galimybė į ją grįžti turėtų būti vertinama itin atidžiai“. Be to, visas turtas, įsigytas už neteisėtai gautas pajamas, esą turi būti konfiskuojamas.
Taip pat šalies vadovė ragino padidinti baudas už korupcinius ir ekonominius nusikaltimus, taip pat ilginti senaties terminus. Šiuos pasiūlymus ji jau yra pateikusi.
Sistema subiurokratėjo. Ji tapo arogantiška. Teismų vadovų bei savivaldos energija nukrypo į akademines diskusijas ir tarpusavio santykių aiškinimąsi.Taip pat šalies vadovė akcentavo būtiną teismų pertvarką. „Sistema subiurokratėjo. Ji tapo arogantiška. Teismų vadovų bei savivaldos energija nukrypo į akademines diskusijas ir tarpusavio santykių aiškinimąsi“, – diagnozavo D.Grybauskaitė. Esą „uždara, menkai visuomenės kontroliuojama sistema toleruoja „dvejopų standartų" plitimą. Vilkinimas tapo tradicija, kuria imame garsėti jau ir europinėje erdvėje“.
Todėl prezidentė siūlo atverti sistemą „pokyčiams, naujiems veidams ir naujiems darbams“ , taigi platesniam visuomenės atstovavimui teismuose ir teismų vadovų rotacijai. Be to, ji ragino supaprastinti teisminio proceso procedūras, mažinti teismų darbo krūvį, rimčiau užsiimti teisėjų atranka ir vertinimu, etikos ir drausmės bylų nagrinėjimo procedūromis.
Tiesa, savo metinį pranešimą D.Grybauskaitė baigė optimistiškai: „Likimas nepašykštėjo mums išbandymų – galime liūdėti arba pykti dėl to. Tačiau mainais, kaip kompensaciją už sunkumus, suteikė galimybę. Kviečiu priimti savo valstybę kaip savą, joje esančias problemas kaip savas ir jas ryžtingai bei kūrybingai patiems išspręsti. Kviečiu kiekvieną Lietuvos pilietį atsakingai rinkti, teisingai reikalauti ir pačiam rodyti asmeninį pavyzdį. Tikiu, įveiksime visas krizes. Jeigu įveiksime savyje blogiausią – atsakomybės ir pasitikėjimo krizę.“
