Prezidentės nuomone, dėl tiesiogiai renkamo mero galių būtų galima nuspręsti vėliau, prieš tai priėmus būtiną Konstitucijos pataisą.
Seimo komiteto pirmininkas tvirtina, kad laiku priimti reikiamus Konstitucijos ir įstatymo pakeitimus yra įmanoma.
„Esminė prezidentės nuostata yra ta ir esminis noras, kad tiesioginiai mero rinkimai visgi įvyktų 2011 metais, per artimiausius savivaldybių tarybų rinkimus“, – po susitikimo žurnalistams sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.
„Nežiūrint visų diskusijų, prezidentė akcentavo vieną principinę savo nuostatą – šiuo metu galbūt ne tiek svarbu taip giliai analizuoti, koks modelis geriausias, kai kalbame apie Konstitucijos pakeitimą. Svarbiausia į Konstituciją įrašyti, prezidentės įsitikinimu, pačią principinę nuostatą – kad merai renkami tiesiogiai“ , – tvirtino šalies vadovės atstovas.
Anot prezidentės atstovo, mero įgaliojimus, sistemos veikimą gali nustatyti ir vėlesni teisės aktai.
Esminė prezidentės nuostata yra ta ir esminis noras, kad tiesioginiai mero rinkimai visgi įvyktų 2011 metais, per artimiausius savivaldybių tarybų rinkimus.
„Prezidentė dar sykį akcentuoja – palikime modelio įgyvendinimą vėlesniam laikui, balsuokite, ragina Seimo narius, už pakeitimą, kuriame įteisinamas principas – tiesioginiai mero rinkimai. Kaip jie bus atliekami galima visiškai neprieštaraujant įstatymams nustatyti vėliau“, – sakė L.Balsys.
Prezidentė „nelogišku“ pavadino komiteto pasiūlytą modelį, kad meras būtų renkamas tiesiogiai ir būtų vykdomoji institucija, atskaitinga taryboms ir gyventojams.
„Prezidentės manymu, tai yra šioks toks nelogiškumas ir galbūt gali sukelti žmonėms nusivylimą, nes tiesiogiai rinkti ūkininką, o ne politiką yra nelogiška. Ūkininkas turėtų būti geras vadybininkas ir administratorius, tuo tarpu meras turėtų būti politikas visų pirma. Žmonės nori turėtų merą, kuris jiems būtų atskaitingas, nori turėti merą, kuris žinotų, ką pažadėjęs, kad žmonės galėtų iš jo pareikalauti ir turėtų galimybę jį atšaukti“, – sakė L.Balsys.
Seimo VVSK vadovas ir Krikščionių partijos frakcijos narys Vytautas Kurpuvesas tvirtino, kad pagal komiteto siūlymą meras būtų vykdomosios valdžios atstovas ir dėl šios nuostatos, kad būtų pakeista Konstitucija, reikėtų Seimo nariams balsuoti du kartus.
„Jeigu būtų politinė valia, o aš tikiu, kad ji yra, (...) priimti tokią pataisą per pavasario sesiją yra visiškai realu, o per trijų mėnesių pertrauką tarp dviejų balsavimų visiškai realu paruošti ir įstatymų projektus, kuri yra būtini Konstitucijos pataisos įgyvendinimui“, – sakė V.Kurpuvesas.
V.Kurpuvesas teigė esą, prezidentės nuomone, komiteto siūloma pataisa yra pernelyg konkreti, nors VVSK laikosi nuostatos, kad ji pakankamai abstrakti, nes detaliai neįvardijamos mero funkcijos.
Jeigu būtų politinė valia, o aš tikiu, kad ji yra, (...) priimti tokią pataisą per pavasario sesiją yra visiškai realu.
Krikščionių partijos frakcijos atstovas sakė, kad VVSK laikosi pozicijos, jog reikėtų įvardinti mero statusą savivaldos struktūroje, nes „tiesioginiai mero rinkimai nekeičiant mero statuso yra beprasmiai“.
Druskininkų meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas yra sakęs, kad meras turėtų būtų žemesnės pakopos atstovaujamąja valdžia su tam tikrais vykdomosios valdžios įgalinimais. V.Kurpuvesas trečiadienį sakė, kad komitetas šią poziciją žino, tačiau ji yra diskutuotina.
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos narė, komiteto narė Danutė Bekintienė sakė, kad dabar reiktų apgalvoti prezidentės poziciją.
„Kai mes išgirdome prezidentės nuomonę, leiskite mums laiko pagalvoti, kaip mes toliau elgsimės, bet po tokių aštrokų ginčų galų gale prezidentė aiškiai apsakė – jeigu jūs sugebėsite priimti ir naują Konstitucijos pataisą, tai ar toks modelis, ar toks, sako, man yra nesvarbu“, – sakė komiteto narė.
Konservatorių frakcijos, pasak D.Bekintienės, pozicija yra, kad tiesioginiai merų rinkimai įvyktų jau kitąmet, o meras būtų vykdomosios valdžios atstovas.
„Mūsų komitetui buvo išreikšta mūsų frakcijos nuomonė, kad meras turi būti vykdomoji valdžia“, – sakė konservatorė.
Pagal antradienį VVSK priimtą nutarimo projektą raginama visus teisės aktus, susijusius su tiesioginiais merų rinkimais, priimti iki šių metų liepos 1 dienos.
Nutarimo projekte Vyriausybei siūloma per mėnesį parengti ir Seimui pateikti reikalingų teisės aktų pakeitimus. Dokumentuose turi būti užtikrinta teisė kandidatus į savivaldybių tarybas kelti ne tik partijoms, bet ir save išsikėlusiems gyventojams.
Savivaldybių taryboms vadovautų pirmininkai. Mažose savivaldybėse šį darbą, anot Seimo komiteto, jie net galėtų atlikti visuomeniniais pagrindais.
Meras, kaip ir savivaldybės taryba, būtų renkamas 4 metams. Jo kandidatūrą galėtų kelti partijos, į merus galėtų pretenduoti ir tos savivaldybės gyventojas, iškėlęs savo kandidatūrą.
Seimui siūloma pasirinkti, kaip rinkti mero pavaduotojus – juos galėtų skirti pats meras arba jie galėtų būti renkami drauge su meru, arba merą pavaduotojų tarybos pirmininkas.
Pagal VVSRK projektą, meras būtų savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas, jis organizuotų savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsakymų už jos finansinę bei ūkinę veiklą.
Tik meras galėtų teikti savivaldybės tarybai sprendimų projektus dėl biudžeto ir kitais esminiais savivaldybės veiklos klausimais. Be to, siūloma tokiais klausimais merui suteikti veto teisę, kurią galėtų atmesti tik du trečdaliai tarybos narių.
Taryba galėtų atstatydinti merą, bet tam taip pat reikėtų dviejų trečdalių tarybos narių balsų.
Už tokius projektus antradienį balsavo 8 VVSRK nariai, 1 buvo prieš.
Prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžė, kad norint, jog 2011–ųjų vasarį žmonės galėtų tiesiogiai rinkti ne tik savivaldybių tarybas, bet ir merus, politikams reikia jau šį pusmetį susitarti dėl esminių vietos valdžios galių perskirstymo, taip pat pakeisti Konstituciją, pataisyti ne vieną įstatymą ir nutarimą.
Esminė D.Grybauskaitės nuostata, pasak prezidentės atstovo Lino Balsio, yra, kad tiesioginiai mero rinkimai įvyktų per artimiausius rinkimus, 2011 metais.
