„Iš viešojo sektoriaus reformos žmonės laukia nomenklatūrinio valdymo pabaigos ir tikisi, kad nauja valdžia neapsistatys tik savais, bus atspari siaurų interesų grupių lobizmui. Kad pertvarka nesibaigs keliais sumažintais etatais ar šimtaprocentiniais priedais prie kai kurių pareigūnų atlyginimų. Tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą“, – ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą tvirtino valstybės vadovė.
Jiems priimti reikalinga politinė valia, bet jos nepridės nei Trišalė taryba, nei buldozerinė pseudo demokratija.
Anot jos, stringa urėdijų pertvarka, Seimas ir savivaldybės saistosi įtartinais vidaus sandoriais, švietimo reformos pradžia primena nekilnojamojo turto dalybas.
Valdantieji yra pradėję svarstyti urėdijų pertvarką sujungiant visas 42 nepriklausomas urėdijas į vieną juridinį darinį. Seimui taip pat pateiktas universitetų optimizavimo planas, Vyriausybė siūlo mokesčių pakeitimus, tačiau kol kas po ilgų ginčų pavyko priimti tik alkoholio prieinamumą turinčias riboti įstatymų pataisas.
Šalies vadovė teigė, jog politinė atsakomybė yra ne atskiri sektoriniai perstumdymai, o koordinuotas darbas ir solidarus apsisprendimas už šalies gyventojams būtinų strateginių sprendimų visumą: „Jiems priimti reikalingos politinės valios nepridės nei Trišalė taryba, nei buldozerinė pseudodemokratija. Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ar drąsos, bet ir proto“.
Prezidentė teigė, kad dabartinė švietimo reforma jai primena imitaciją. Šalies vadovė sakė, jog nekokybiškas švietimas tampa nacionalinio saugumo klausimu, o jis yra emigracijos, socialinės atskirties, mažėjančių investicijų, ūkio stagnacijos ir korupcijos priežastis.
„Visose rinkimų programose ir Vyriausybės veiksmų plane švietimo sistemos pertvarka įvardinta kaip prioritetų prioritetas. Atrodė, dėl to jau pasiektas ir platus politinis sutarimas“, – teigė D.Grybauskaitė.
Ką pirmiausia girdime: vietoj kokybinių pertvarkų – dešimčia dienų pailginti mokslo metai, kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai.
Pasak jos, turime skubiai keisti mokytojų rengimo sistemą, peržiūrėti vaikų ugdymo ir besidubliuojančias studijų programas, finansavimo modelius.
„Ką pirmiausia girdime: vietoj kokybinių pertvarkų – dešimčia dienų pailginti mokslo metai, kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai“, – sakė šalies vadovė.
„Neapibrėžtumas ir chaosas, koks matosi dabar, pasmerkia reformą jai net neprasidėjus. Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema“, – pridūrė ji.
„Bebaimius sprendimus gali daryti tik laisva, nesusisaisčiusi ranka. Kai ją vedžioja nematomi interesai, net vieno direktoriaus pakeitimas tampa sudėtingesnis nei visa šimtmečio kultūrinė programa“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Konstitucija įpareigoja valstybės vadovą kartą per metus apžvelgti padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.
D.Grybauskaitė prezidente išrinkta 2009 metų gegužę, o 2014 metų birželį perrinkta antrai kadencijai.
Valdantieji yra pradėję svarstyti urėdijų pertvarką sujungiant visas 42 nepriklausomas urėdijas į vieną juridinį darinį. Seimui taip pat pateiktas universitetų optimizavimo planas, Vyriausybė siūlo mokesčių pakeitimus, tačiau kol kas po ilgų ginčų pavyko priimti tik alkoholio prieinamumą turinčias riboti įstatymų pataisas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaito metinį pranešimą: rimtoms permainoms reikia ne tik jėgos ar drąsos, bet ir proto
