Šalies vadovė priminė, kad prieš 92 metus dvidešimties tautos šviesuolių pasirašytas dokumentas „skelbė, kad Lietuvos Taryba atstato nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskiria nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.
„Šie tobulai surikiuoti žodžiai tiksliai nusakė kelią, kurį pasirinko lietuvių tauta. Kelią, kuris pareikalavo atkaklaus darbo, didvyriškumo ir aukos. Kelią, kuriuo tebeiname iki šiol, toliau kurdami ir stiprindami savo valstybę. Iškiliausių tautos atstovų parašais patvirtintas aktas šaukė vienybėn tada – tebešaukia ir dabar visus tautiečius. Kaip sakė signataras Petras Klimas: kad ir kokių pažiūrų jie būtų, jei tik nenutolę nuo savo Tėvynės ir brangina tėvų bei protėvių palikimą, trokšdami savosios laisvės“, – sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentė taip pat akcentavo, kad Vasario 16-osios aktas telkė į kovą Lietuvos partizanus, sovietmečio rezistentus, padėjo nepalūžti tremtiniams. Taip pat šis dokumentas įkvėpė 1990-ųjų kovo 11-osios aktą – „šiuolaikinės, modernios Lietuvos pamatą“, kuris atvėrė galimybę tapti lygiateisiais Europos Sąjungos ir NATO nariais.
Kalbėdama apie dvasinę ir istorinę akto svarbą D.Grybauskaitė pabrėžė ir šių dienų iššūkius bei aktualijas. „Pakilome naujiems siekiams, pasiryžome kurti kitokią Lietuvą. Atvirą pasauliui ir naujovėms, tolerantišką, pilietišką, kūrybingą. Kartu – ir savikritišką, ryžtingai kertančią per korupcijos mazgus, apsivalančią nuo melo, sugebančią apginti žmogaus orumą“, – pareiškė prezidentė. Ji pridūrė, kad „Vasario 16-osios akte nebuvo žadėta nei materialinė gerovė, nei išskirtinės privilegijos – tik laisvė“.
Su Lietuvos valstybės vėliava Vasario 16-ąją pakeliamos ir Latvijos bei Estijos vėliavos. Po prezidentės kalbos iššautos trys salvės: Lietuvos nepriklausomybei, šalies nepriklausomybės patriarchams ir Baltijos valstybių nepriklausomybei.
