Kaip BNS informavo prezidentės spaudos tarnyba, šalies vadovė siūlo pataisas laikyti nepriimtomis. Tai reiškia, kad liktų galioti ankstesnės kodekso nuostatos.
„Šios pataisos suteikia galimybę persekioti ne tik žurnalistus, bet kiekvieną Lietuvos žmogų vien už tai, kad jis turi kritinę nuomonę apie viešuosius asmenis, apie Vyriausybę, politikus“, - žurnalistams Kaune sakė prezidentė.
Tokį sprendimą prezidentė priėmė po konsultacijų su teisininkais, žiniasklaidos savivaldos institucijų atstovais bei žurnalistais.
„Šiomis pataisomis sukuriame sąlygas ne tik cenzūrai, bet ir mūsų piliečių persekiojimui, todėl, be jokios abejonės, turėsiu grąžinti“, – pridūrė D.Grybauskaitė.
Prezidentės teigimu, žiniasklaidos kritikos sulaukusios pataisos Seime atsirado „greitai ir netikėtai“, o parlamentarai neturėjo visos informacijos apie įstatymo pasekmes.
Seimas pataisas priėmė argumentuodamas, kad įžeidimą išbraukus iš Baudžiamojo kodekso, už jį reikia numatyti civilinę atsakomybę. Žiniasklaidos atstovams užkliuvo, kad keičiant įstatymą buvo atsisakyta išlygos, jog atsakomybė netaikoma, kai informacijos netikslumai atsiranda siekiant sąžiningai informuoti apie viešo asmens valstybinę ir visuomeninę veiklą.
Kai kurie politikai teigia, kad nerimas dėl žodžio laisvės yra nepagrįstas. Seimo narys konservatorius Stasys Šedbaras sako, kad nuostata Vyriausybės iniciatyva įtraukta atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tad ji būtų taikoma bet kokiu atveju, o ribą tarp kritikos ir įžeidimo visada vertintų teismas.
