„Vietoj to, kad pastūmėtume ją (valstybę – BNS) link savo vertybių, kviestume ją prisijungti prie demokratijos, mes greičiau galime ją pastūmėti visiškai priešinga linkme ir man atrodo, kad Baltarusijos pavyzdys šiuo metu tai ir rodo“, – pirmadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) surengtoje diskusijoje teigė ji.
J.Neliupšienė, kuri yra ir TSPMI dėstytoja, taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Europos Sąjungos (ES) taikomi apribojimai Baltarusijai, tarp kurių – ribojamos kurių asmenų galimybės atvykti į Šengeno zoną ar sąskaitų įšaldymas – sunkiai galėtų būti pavadinami tikromis sankcijomis.
Kartu ji pabrėžė, kad santykius lemia abiejų pusių veiksmai ir palygino šalių santykius su šokiais.
„Iš tiesų mes kalbame apie dviejų santykį. Galima nuvalkiotą palyginimą panaudoti, kad šokti tango vienas negali – tu turi šokti dviese. Tai čia šiuo atveju daug kas priklauso ir nuo Baltarusijos – tai, kokius mes turime santykius ir kokie yra tie mūsų principai, kuriems mes atstovaujame, ir kaip smarkiai mes juos giname. Jeigu tau atsuka nugarą ir tavęs nepakviečia šokti, tikriausiai yra labai sunku galvoti apie pragmatiškus santykius“, – dėstė prezidentės patarėja.
Be to, J.Neliupšienė sakė, jog viena valstybė negali užsibrėžti tikslo keisti kitos šalies santvarką.
„Vieną tikslą sau kelia nevyriausybinės organizacijos ir tas tikslas pakankamai aiškiai yra išsakomas – tai yra režimo pasikeitimas. Kita vertus, valstybės institucijos, diplomatinė tarnyba tokio tikslo sau negali kelti – tai būtų kišimasis į kitos valstybės reikalus. Ir mes siekiame tiesiog apsaugoti savo interesus, kaip nepriklausomos valstybės, apsaugoti savo piliečių teises, apsaugoti savo verslo teises, kai toks verslas yra vykdomas kaimyninėje valstybėje. Žinoma, tikriausiai iš dalies (siekiame – BNS) apsaugoti tam tikras valstybės, kurioms mes atstovaujame deklaruodami tas vertybes ir Konstitucijoje, ir politiniuose pasisakymuose“, – kalbėjo ji.
Protestuodama prieš politinių oponentų persekiojimus ir žmogaus teisių suvaržymus, ES nusprendė išplėsti sankcijas Baltarusijai.
Kovą ES užsienio reikalų ministrai nusprendė įvesti sankcijas 29 įmonėms, kurios priklauso trims su A.Lukašenkos režimu siejamiems Baltarusijos verslininkams, ir į „juodąjį sąrašą“ papildomai įtraukti 12 asmenų.
Lietuvos verslo atstovams perspėjus apie ekonominių sankcijų žalą Lietuvos verslui, diplomatai sako, kad nuogąstavimai nepagrįsti, prieš Baltarusiją „jokių totalinių ekonominių sankcijų nėra“, priemonės taikomos tik oligarchams, o ne valstybinėms įmonėms.
