„Konstitucinio Teismo išaiškinimas užtikrintų konstitucinių nuostatų įgyvendinimą praktikoje, būtų naudingas teisėkūros procese, nes atsižvelgiant į iškylančias iniciatyvas galima daryti prielaidą, kad Konstitucijos nuostatos dėl pilietybės instituto suprantamos skirtingai“, – Konstitucinio Teismo (KT) posėdyje dėl pilietybės nuostatų antradienį sakė patarėja.
Pasak jos, šalies vadovė į KT dėl pilietybės nuostatų išaiškinimo kreipėsi siekdama, kad neiškiltų skirtingų dvigubos pilietybės instituto interpretacijų.
„Valstybės vadovės interesas yra, kad Konstitucija būtų suprantama vienodai ir nebūtų abejonių“, – sakė I.Pukanasytė.
Prieš posėdį žurnalistams komentuodama šalies vadovės kreipimosi į KT motyvus jos atstovė minėjo ir pokyčius visuomenėje, žmonių lūkesčius dėl dvigubos pilietybės.
„Motyvai pagrindiniai tie – kad keičiasi visuomenė, žmonių lūkesčiai dėl dvigubos pilietybės. Mes žinome, kiek daug emigravo po 1990 metų kovo 11-osios. Kitas dalykas, prezidentė kaip valstybės vadovė siekia, kad Konstituciją visi suprastų vienodai, ir kad teisės aktai atitiktų Konstituciją. Mes matome iš diskusijų visuomenėje, išsakytų nuomonių, kad iš tiesų Konstitucijos nuostatas suprantame skirtingai ir nėra vieningos sampratos“, – sakė I.Pukanasytė.
Antradienį viešame posėdyje išklausęs prezidentės atstovę Konstitucinis Teismas baigė klausimo nagrinėjimą ir imasi rašyti išaiškinimą. KT pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis posėdyje nenurodė, kada bus skelbiamas išaiškinimas, tik tai, kad apie jį bus pranešta iš anksto.
Šalies vadovė sausį kreipėsi į KT, prašydama išaiškinti, ar galima nekeičiant Konstitucijos tik įstatymu nustatyti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę ir kitos šalies pilietybę įgavę asmenys išsaugotų ir Lietuvos pilietybę.
Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šią Konstitucijos nuostatą galima keisti tik referendumu.
Taip pat šalies vadovė prašo išaiškinti KT nutarimų nuostatas, pagal kurias Lietuvos pilietybė užsienio valstybės piliečiui gali būti suteikta išimties tvarka, kai toks asmuo turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir yra integravęsis į Lietuvos visuomenę.
Šalies vadovė taip pat klausia, ar galima tik įstatymu plėsti atvejų ir sąlygų, kada Lietuvos pilietybė užsienio valstybės piliečiui, gali būti suteikta išimties tvarka, sąrašą bei nustatyti ir kitus atvejus ir sąlygas.
Prezidentė į KT dėl pilietybės instituto kreipėsi po to, kad remdamasi griežtomis Pilietybės įstatymo nuostatomis ir ankstesniais KT nutarimais atsisakė suteikti Lietuvos pilietybę šokėjai ant ledo amerikietei Isabellai Tobias. Jai buvo būtinas Lietuvos pasas, kad su Deividu Stagniūnu galėtų atstovauti Lietuvai Sočio olimpinėse žaidynėse.
Dvigubos pilietybės įteisinimo siekia užsienio lietuvių bendruomenė.
