„Prezidentė pozicija labai aiškiai išsakyta kai ji vetavo įstatymą su pataisomis ir jos veto su visom pataisom buvo priimtas. (...) Tikrai prezidentės pozicija nesikeičia. Vetuojant įstatymą buvo išsakytos trys principinės nuostatos, kad turi būti leidžiamas tiek kiaušialąsčių, tiek ir embrionų šaldymas, kad turi būti leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir trečias dalykas – neribojamas sukuriamų embrionų skaičius. Nuo šių nuostatų prezidentė tikrai niekur nesitraukia“, – kalbėjo šalies vadovės patarėja.
Jei Seimas priimtų nuostatas, kurios jau anksčiau D.Grybauskaitės vetuotos, šalies vadovė jas dar kartą vetuotų, teigė patarėja.
Anot L.Antanavičienės, esminė naujai registruotų įstatymo pataisų problema – siekis riboti embrionų sukūrimą.
Seimo vadovybę, anot patarėjos, pasiekė dviejų svarbiausių šalies sveikatos įstaigų – Kauno ir Santariškių klinikų vadovų raštai, kuriuose pabrėžiama, kad jei bus priimtos tokios embrionų šaldymą ribojančios pataisos – jos pažeis pacientų interesus.
L.Antanavičienė vylėsi, jog dauguma Seimo narių – tarp jų ir parašais parėmusių pateiktas naujas įstatymo pataisas – įsiklausys į specialistų dėstomus argumentus ir juos išgirs.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė per rinkimų debatus prieš daugiau kaip dvejus metus embrionų naikinimą buvo pavadinusi „labai neetišku dalyku“.
Valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienį pareiškė atsiimsiantis pataisą draudžiančią šaldyti embrionus.
Seimui antradienį planuojama pateikti pataisas dar neįsigaliojusiam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, kad būtų grįžta prie konservatyvios įstatymo versijos – riboti sukuriamų embrionų skaičių.
Projektą teikia 57 Seimo nariai – didžioji dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, taip pat keli konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai. Tarp teikėjų yra ir „valstiečių“ deleguotas paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Šioms pataisoms prieštarauja dalis akušerių ir ginekologų, ragindami leisti įsigalioti jau priimtam liberalesniam pagalbinio apvaisinimo variantui. Medikų viešai paskelbtame pareiškime teigiama, kad embriono apsauga argumentuojamos pataisos sukels problemų nevaisingoms poroms ir kai kuriais atvejais neleis susilaukti sveikų palikuonių. Tokią poziciją viešu laišku išsakė ir apie trisdešimt pacientams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų.
Teikėjai aiškinamajame rašte tvirtino, jog nuo sausio įsigalioti turintis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas „neužtikrina adekvačios embriono apsaugos, sukuria prielaidas neterminuotam embrionų saugojimui užšaldžius bei tokių embrionų sunaikinimui“, neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus.
Projektu siūlyta nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo metu būtų sukuriama tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų, kad būtų išvengta pakartotinio moters stimuliavimo hormonais, iniciatoriai siūlo šaldyti kiaušialąstes.
Taip pat numatoma, kad sukurti, tačiau dėl embrionų kūrimo metu nenumatytų aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, į moters organizmą neperkelti embrionai būtų šaldomi ir laikomi lytinių ląstelių banke. Siūlomais pakeitimais taip pat būtų atsisakoma lytinių ląstelių donorų slaptumo, argumentuojant vaiko teise žinoti savo biologinius tėvus.
Iš esmės užkertama genetinės diagnostikos galimybė, todėl sunkiomis genetinėmis ligomis sergantys pacientai negalės susilaukti sveikų vaikų.
Daugiau kaip 500 specialistų vienijanti Lietuvos akušerių ginekologų draugija paskelbė pareiškimą, kad tokia nuostata būtų smarkiai sumažinama nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo, todėl moterims teks kęsti perteklinį gydymą vaistais bei chirurgines intervencijas, taip pat būtų iš esmės užkertama genetinės diagnostikos galimybė, todėl sunkiomis genetinėmis ligomis sergantys pacientai negalės susilaukti sveikų vaikų.
Anot akušerius ir ginekologus vienijančios draugijos, Seime siūloma nuostata yra „mokslo įrodymais nepagrįsta“ ir galioja tik vienoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje – Maltoje.
„Pažangiose ES valstybėse sukuriamų embrionų skaičius nėra ribojamas, o sprendimą dėl skaičiaus priima pora, pasitarusi su gydytoju“, – teigia draugija.
Seimas birželį jau buvo priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriame numatė, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Tokio reglamentavimo šalininkai teigė norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudotų embrionai būtų naikinami.
Prezidentė įstatymą vetavo, teigdama, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.
Rugsėjį parlamentarai pritarė D.Grybauskaitės veto šiam įstatymui ir nuo sausio įsigalioti turinčiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad sukuriamų embrionų skaičius neribojamas, leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir embriono išankstinė diagnostika.
