Pašilių gyventojai tikina, kad planai jau greitai šalia jų namų atidaryti net tris žvyro karjerus, jiems tapo staigmena. Tokie sprendimai su vietos bendruomene nederinti, poveikio aplinkai vertinimą užsakė įmonė, neturinti leidimo kasti žvyrą, daromas ne vienas, o trys atskiri vertinimai.
Trys vertinimai
„Prieš dešimt metų galvojome, kad istorija baigėsi, bet pasirodo, kad klydome“, – 15min pasakojo Pašiliuose gyvenantis architektas Tomas Lapė.
Pasak jo, perkant žemę ir statantis namus nebuvo net kalbos apie kokius nors ribojimus ar planus gretimai pradėti žvyro kasimą. Kai tokia informacija pasirodė, įmonių veikla sukėlė itin daug klausimų.
„Pradėję gyventi sužinojome, kad apie 100 hektarų valstybės žemės tiesiog dingo iš grąžintinos žemės registro. Jokios informacijos mums nebuvo suteikta. Po kurio laiko prasidėjo poveikio aplinkai vertinimai. Kažkodėl buvo rengiamos trys ataskaitos, nors žemės gabalas vienas. Juk poveikis aplinkai bus bendras“, – pasakojo pašnekovas.
Vyras įsitikinęs, kad šimto hektarų plote veikiantys žvyro karjerai darys tiesioginį poveikį greta gyvenančių žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei, todėl ieškoma būdų, kaip bent jau formaliai šį poveikį sumažinti:
„Pradėję aiškintis sužinojome, kad mažesniems sklypams poveikio aplinkai vertinimo iš viso daryti nereikia. Taip galima tiesiog visą sklypą suskirstyti į mažiukus gabaliukus ir praslysti.
Mes rašėme į visas įmanomas institucijas. Raštai buvo persiuntinėjami. Vienu metu viskas aprimo. Pasidžiaugėm, kad teisybė triumfuoja, o dabar kilus triukšmui dėl prezidentės sklypo visai netyčia sužinojome, kad bus net ne vienas, o trys karjerai.“
Bendrovių rokiruotės
T.Lapė prisiminė, kad daugiau nei prieš dešimtmetį Pašiliuose žvyrą kasti ruošėsi bendrovė „Mabilta“, kuri to taip ir nepadarė, o šiuo metu sklypą iš jos yra perėmusi kita įmonė UAB „Skaldenis“.
„Pagal sutartį, per 5 metus gavusi leidimą bendrovė privalo pradėti eksploatuoti karjerą arba sutartis yra nutraukiama. Praėjo dešimtmetis“, – kalbėjo pašnekovas.
15min gavo 2016 m. UAB „Skaldenis“ užsakymu atliktą Pašilių žvyro telkinio dalies poveikio aplinkai vertinimą. Jį atliko UAB „G J Magma“. Tokį pat privalomą vertinimą turėjo atlikti AB „Eurovija Lietuva“, kuriai 2015 m. išduotas leidimas kasti žvyrą.
Kodėl poveikio aplinkai studiją užsakinėjo UAB „Skaldenis“, nėra aišku. Kaip 15min nurodė Lietuvos geologijos tarnybos atstovai, šiai bendrovei leidimas kasti žvyrą Pašiliuose iš viso nėra suteiktas.
Vietos gyventojai UAB „Skaldenis“ sieja su UAB „Mabilta“, kuriai leidimas kasti žvyrą suteiktas dar 2006 m.
15min keletą dienų nesėkmingai bandė susisiekti su UAB „Skaldenis“ atstovais. Tuo tarpu AB „Eurovija Lietuva“ vadovas žiniasklaidai teigė, kad jokių įstatymų nepažeidė ir nesupranta vietos gyventojų nepasitenkinimo.
Itin vertinga žemė
Mes matome, kad yra betvarkė. Informacijos negauname, niekas nederinama, vietos gyventojai atrodo kaip kokie nevykėliai, kurie trukdo.
T.Lapė pabrėžė, kad įstatymai ir tarptautinės sutartys numato, jog vietos bendruomenė turi būti informuojama apie tokius planus, tačiau nieko panašaus nevyko:
„Mes matome, kad yra betvarkė. Informacijos negauname, niekas nederinama, vietos gyventojai atrodo kaip kokie nevykėliai, kurie trukdo. Mums kyla klausimas, kas kam trukdo ir kas šioje vietoje gyvena?“
Pašilių gyventojai nerimauja ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl kraštovaizdžio bei greta esančių kultūrinio pavaldo objektų – pavyzdžiui, senų kapinaičių.
T.Lapės teigimu, tai labai geri plotai šalia Vilniaus, todėl juos iš valstybės išsinuomojančioms bendrovėms gali rūpėti visai ne žvyras. Tai rodo ir dešimtmetį nevykstantys darbai.
„Tai bene vienintelis teisėtas būdas užvaldyti didelius plotus valstybės žemės. Ji jau nedalyvauja žemės grąžinimo procese, ji išimama iš rinkos. Šie dideli sklypai išnuomojami. Net ir pasibaigus sutarčiai, nuomininkas turi pirmenybės teisę į šią žemę“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis teigė, kad prezidentės sklypas tapo savotiška reklama šiai vietai: „Žurnalistai pradėjo domėtis. Iškilo nauja informacija. Mes patys puikiai supratome, kad ji tikrai nesikiš ir nedalyvaus šiuose reikaluose. Aišku, malonu, kad ji išsirinko šią vietą.“
Pavojų neįžvelgia
Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška 15min teigė, kad Pašilių žvyro telkinys yra itin perspektyvi ir vienintelė geros kokybės žvyro išteklių bazė šiaurinėje Vilniaus rajono dalyje.
Jis negalėjo atsakyti, kodėl nebuvo atliktas bendras poveikio aplinkai vertinimas, o kiekviena bendrovė jį atliko atskirai, nes tarnyba tokių vertinimų neatlieka.
V.Januška patikino, kad į formuojamų karjerų teritoriją kapinaitės nepatenka.
Paklaustas, ar geroje vietoje šalia sostinės esantys dideli žemės sklypai gali atitekti privačioms bendrovėms, skyriaus vedėjas užtikrino, kad taip neatsitiks:
„Manome, kad leidimus naudoti žvyro išteklius gavusios bendrovės tikrai siekia užsiimti būtent leidime nurodyta veikla. Baimė dėl žemės plotų užvaldymo kitai veiklai tikrai yra nepagrįsta, nes prieš skiriant žemę naudingųjų iškasenų gavybai jos paskirtis bus pakeista į naudingųjų iškasenų teritoriją. Jokia kita veikla, išskyrus naudingųjų iškasenų gavybą, šioje žemėje nebus galima.“
Pasak jo, kraštovaizdžio atstatymo klausimai bus sprendžiami karjerų projektavimo stadijoje. „Kadangi daugiausia bus kasamas sausas naudingasis žvyro klodas, tikėtina, jog kraštovaizdis bus suformuotas artimas dabartiniam, tik pažemėjęs per iškasto klodo storį. Tinkamai atlikus rekultivacijos darbus, išeksploatuoti plotai organiškai įsilies į aplinkinės teritorijos kraštovaizdį“, – teigė V.Januška.
