Apie kandidatavimą jau paskelbę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai Žygimantas Pavilionis ir Vygaudas Ušackas, Lietuvos Centro partijos lyderis Naglis Puteikis, Seimo narė Aušra Maldeikienė, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis. Savo kandidatą savaitgalį turėtų išrinkti ir Liberalų sąjūdis, svarstantis Petro Auštrevičiaus ir Arūno Gelūno kandidatūras.
Didžiausia kova jau užvirė tarp dviejų diplomatų, dviejų buvusių Lietuvos ambasadorių JAV – Ž.Pavilionio ir V.Ušacko. Konservatoriai įnirtingai kibo vienas kitam į atlapus ir jau spėjo apsisvaidyti griežtais epitetais.
Pirmasis rimtesnis šių diplomatų susidūrimas įvyko LRT studijoje, aptariant prezidentės Dalios Grybauskaitės vizito JAV eigą. Tuomet V.Ušackas netiesiogiai pasišaipė iš Ž.Pavilionio darbo rezultatų ir sulaukė atkirčio dėl savo pozicijos Rusijos atžvilgiu.
„Dėl trijų Baltijos šalių lyderystės mums pavyko šiek tiek pakeisti D.Trumpą. Priešingai negu kai kuriems jauniems, nepatyrusiems diplomatams. Tie diplomatai buvo išsigandę, kad tai bus košmaras ir jis vykdys rusišką politiką. Žygimantai, mes bręstam, tu bręsti, tas yra labai gerai“, – aiškino V.Ušackas, uždėdamas ranką „nepatyrusiam diplomatui“ Ž.Pavilioniui ant peties.
„Ir neprašome dialogo su Rusija, kaip kad prašo V.Ušackas“, – jam spėjo atkirsti Ž.Pavilionis.
Vėliau Ž.Pavilionis agresyviai pareiškė, kad jo konkurentas „nuosekliai dirbo Kremliui“ ir yra „Kremliaus statytinis“.
Skelbdamas apie savo kandidatavimą V.Ušackas atsakė Ž.Pavilioniui subtilia replika: „Ir dar viena galiu užtikrintai pažadėti, kad nebūsiu kitų dėmesio ištroškusių ir melą skleidžiančių buvusių kolegų rinkimų kampanijų dalimi. Tepadeda jiems Dievas.“
Šis nediplomatiškas dviejų diplomatų konfliktas neturėtų kelti nuostabos. TS-LKD ketina rengti atvirus kandidato į prezidento postą rinkimus, tad kovoti dėl vietos juose pradėta jau dabar. Tiek Ž.Pavilionis, tiek V.Ušackas taikosi į tą pačią rinkėjų dalį ir supranta, kad įvaizdžio prasme buvę ambasadoriai, užsienio politikos žinovai siūlo labai panašų pasirinkimą.
Abu kandidatai leido suprasti ir tai, kad į prezidento postą taikytųsi net ir nesulaukę savo partijos paramos.
G.Landsbergis: „Palieku žmonėms patiems spręsti, kaip jie nori save pristatyti“
TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis pripažino, kad jam nėra malonus viešas partijos kolegų konfliktas. Jis pats į tokius asmeninius apsižodžiavimus nesiveltų.
„Aš pats esu nekonfliktiškas žmogus, tai vertinu neigiamai tą asmeninį kandžiojimąsi. Labiau vertinu idėjų kovą ir tikėčiausi išgirsti daugiau pasisakymų apie ateitį, ginčų dėl reformos, Lietuvos ateities krypties“, – sakė G.Landsbergis.
„Bet aš palieku žmonėms patiems spręsti, kaip jie nori save pristatyti“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, prie emocijų kaitros prisideda tai, kad TS-LKD iš anksto paskelbė apie atvirus kandidato į prezidentus rinkimus. Šis sprendimas turėtų užtikrinti ne tik partijos narių, bet ir visuomenės susidomėjimą.
G.Landsbergis teigė nebijąs, kad arši rinkimų kova pavirs partiją skaldančiais konfliktais.
„Dabar prasidės kandidatų kėlimo procesas. Žmonės kalbės, diskutuos, išgirs... Tai yra geras ir sveikas demokratijos procesas. Visoje toje bendro nusivylimo demokratiškumu, partiškumu atmosferoje reikia diskusijų, pasirinkimo, atvirumo, kuris rodytų, kad partijos yra svarbios, jos turi reikšmę“, – sakė jis.
Tai yra geras ir sveikas demokratijos procesas.
„Kitoje pusėje yra autoritarinė, nepartinė, neva, profesionali sistema, kuri paneigia ir bet kokį demokratinį žmonių pasirinkimą“, – pabrėžė konservatorių lyderis.
G.Landsbergis teigė, kad partiją apsispręsti rengti atvirus rinkimus pastūmėjo ir tai, kad Lietuvoje prezidentas negali būti saistomas partiškumo.
„Jam reikia sutelkti kur kas platesnį rinkėjų skaičių, atstovauti ne vienai partijai, ne vienai idėjų krypčiai. Užsidaryti partijoje būtų labai neišmintinga“, – aiškino jis, pabrėždamas, kad bus sprendžiama dėl paramos kandidatui, kuris gali būti ir TS-LKD narys, o gali būti tiesiog stiprus ir patikimas konservatyvių pažiūrų atstovas.
Paklaustas apie galimą iškeltų kandidatų skaičių, G.Landsbergis svarstė, kad jų gali būti apie dešimt, o gal net ir daugiau.
„Kandidatai turės galimybę atsisakyti būti sąraše, pasitraukti iš svarstymo“, – teigė partijos vadovas.
Apie savo dalyvavimą 2024 metų prezidento rinkimuose G.Landsbergis kalbėjo labai nenoriai.
„Labai ankstyvos ir nieko nereiškiančios šnekos“, – nukirto jis. „Labai svarstau dalyvauti „Misterio Pasaulio“ grožio rinkimuose ir vis sulaukiu klausimų, ar šiais metais jau dalyvausiu“, – juokavo G.Landsbergis, pabrėždamas klausimo absurdiškumą.
„Tam tikru laiku toks klausimas būtų savalaikis ir tada aš galvočiau, koks atsakymas būtų teisingiausias“, – apie kandidatavimo galimybę sakė TS-LKD lyderis.
Politologas M.Jastramskis: „Atviri rinkimai yra būdas užgriebti platesnius visuomenės sluoksnius“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas, docentas Mažvydas Jastramskis teigė, kad tokią aršią kovą konservatorių partijos viduje nulėmė savotiškas atsitiktinumas.
„Čia kaip metant kauliuką: kai kurioms partijoms iškrinta nulis, o kai kurioms net keli kandidatai, kurie lyg ir gali, lyg ir nori dalyvauti“, – vaizdingai situaciją apibendrino politologas.
Visgi, jis pripažino, kad TS-LKD iš visų partijų geriausiai atitinka partijos apibrėžimą. Tai, pasak politologo, yra antroji aršios kovos priežastis.
„Jie turi seną organizaciją, pakankamai aiškiai apibrėžtą rinkėją. Viduje jų rekrūtavimas į aukščiausias pozicijas yra jau pakankamai atidirbtas procesas. Nieko stebėtino, kad normalioje partijoje bus konkurencija viduje. Vienaip ar kitaip, bet tas postas yra vienas svarbiausių Lietuvoje“, – apie prezidento rinkimų karštinę konservatorių gretose kalbėjo M.Jastramskis.
„Trečioji priežastis, persidengianti su antrąja, konservatorių rinkėjų, jei žvelgtume į stabiliausių grupę, yra daugiausia. Tai savotiška didžiausia mažuma. Jei partijos linija būtų palaikyti vieną kandidatą, tai absoliuti dauguma tų rinkėjų balsuotų būtent už tą kandidatą.
Vadinasi, kad tai yra grupė žmonių, kurie gali atnešti daug balsų. Socialdemokratai susiskaldę ir jie turi mažiau stabilių rinkėjų nei konservatoriai. Visų kitų partijų rinkėjų nėra daug arba jie kaip valstiečiai neturi daug besitapatinančių su partija ir yra gerai pasirodę tik vienuose rinkimuose“, – sakė politologas.
Kalbėdamas apie nepartinio kandidato galimybes M.Jastramskis pripažino, kad nepartiškumas gali būti sėkmės priežastis. Jis padeda pritraukti daugiau skeptiškai partijų atžvilgiu nusiteikusių rinkėjų.
„Geriausias variantas būtų kaip kokiai Daliai Grybauskaitei. Ją aiškiai rėmė konservatoriai ir jų rinkėjai už ją balsavo, bet pati ji buvo nepartinė, neakcentavo, kad ją remia konservatoriai, o tuo pat metu pritraukė daug kitų rinkėjų. Teko daryti analizę, kuri parodė, kad stipriausiai jos pažiūros koreliuoja su liberalų, konservatorių rinkėjais, kiek silpniau, bet vis tiek teigiamai koreliuoja ir su tų, kurie balsavo už valstiečius ar socialdemokratus“, – pastebėjo ekspertas.
Labai tinka dešiniesiems, bet neblogai tinka ir kitų dviejų didžiųjų parlamentinių partijų rinkėjams, – prezidento rinkimų sėkmės formulę apibrėžė M.Jastramskis.
„Labai tinka dešiniesiems, bet neblogai tinka ir kitų dviejų didžiųjų parlamentinių partijų rinkėjams“, – prezidento rinkimų sėkmės formulę apibrėžė M.Jastramskis. Jo teigimu, dabar kandidatai bando pakartoti šį D.Grybauskaitės modelį.
Konservatorių priimta atvirų kandidato į prezidentus rinkimų formulė, pasak politologo, primena prezidentinių ar pusiau prezidentinių demokratijų, kaip JAV ar Prancūzija, santvarką.
„Mūsų šalyje per dvi Dalios Grybauskaitės kadencijas prezidento vaidmuo tikrai išaugo“, – pripažino jis. „Mes net galime kalbėti, kad prezidentė dabar dalyvauja koalicijoje, nes net skiria kai kuriuos ministrus“, – pridūrė VU TSPMI docentas.
Jo teigimu, konservatoriai mato, kokie rinkėjų polinkiai išryškėjo, ir mato, kad partija kaip uždara organizacija negali laukti sėkmės.
„Įsivaizduoju, kad tie atviri rinkimai yra būdas užgriebti platesnius visuomenės sluoksnius, parodyti save kaip atvirą politinę organizaciją“, – svarstė M.Jastramskis.
Apibendrindamas situaciją politologas teigė, kad konservatorių partijoje užgimęs ambicijų konfliktas yra natūralus demokratinis procesas santykyje su susiformavusia institucine sistema.
„Žaidėjai ir partijos negali veikti visiškai atvirų pasirinkimų lauke. Jie varžomi ir to, kad Konstitucijoje parašyta, jog prezidentas yra nepartinis, aukščiau ar šalia partijų. Tai verčia ieškoti žmonių, kurie iš kitų sričių. Nėra tie parlamentiniai darbininkai.
Kitas svarbus faktorius ir visuomenės kontekstas, ta savotiška paklausa. Partijos vis dar silpnai įsitvirtinusios visuomenėje ir nieko keisto, kad jos ieško būdų, kaip legitimiau dalyvauti tame rinkimų procese“, – konstatavo VU TSPMI docentas ir pridūrė, kad ieškojimuose yra ne tik konservatorių partija, bet ir visa Lietuvos politinė sistema.
