G.Nausėdos inauguracijos dieną vykta specialios 15min transliacijos.
Iškilmių renginius ir tiesiogines transliacijas iš 15min studijos kviečiame stebėti čia:
Išrinktas prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus prezidento kadencijai, po to, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia Tautai.
G.Nausėdos priesaikos priėmimo ceremonija Seime prasidėjo 11 valandą.
Iškilmingame posėdyje naujasis šalies vadovas parlamento narių ir svečių akivaizdoje ištarė priesaikos žodžius ir pasakė inauguracinę kalbą, skirtą nubrėžti valstybės raidos gairėms per ateinančius penkerius metus.
Kvietė dirbti drauge
Po iškilmingo Seimo posėdžio G.Nausėda sustojo trumpam komentarui žiniasklaidai.
Naujasis prezidentas sakė spėjantis, kad pirmasis klausimas bus apie tai, kaip jis jaučiasi.
„Žinote, turbūt pats svarbiausias, stipriausias balsas man dabar galvoje skamba priesaikos žodžiai. Pasistengiau ir stengiuosi įvertinti kiekvieną iš šių žodžių atskirai ir kartu paėmus, ir suprantu, kad su šia priesaika nuo šiol gyvensiu kiekvieną dieną. Tiek dieną, tiek ir naktį“, – kalbėjo jis.
Žinote, turbūt pats svarbiausias, stipriausias balsas man dabar galvoje skamba priesaikos žodžiai.
G.Nausėdos teigimu, Seimo posėdžio metu buvo pasakyta daug prasmingų žodžių, turinčių gilų turinį.
„Ir dėl to mes privalome visi kartu suvokti tą turinį, įsisąmoninti jį ir aš labai tikiu ir, ko gero, tikiu tik tuo dalyku, kad pasiekti dar didesnio Lietuvos klestėjimo, sėkmės arba gerovės valstybės, vairuoti Lietuvą į šitą uostą mes galime tik visi kartu. Ne tik politikai, darbuotojai, žurnalistai, bet ir mūsų kariuomenė, mokslininkai, kultūrininkai, švietimo darbuotojai, sveikatos apsaugą užtikrinantys žmonės – visi kartu nuo pirmo iki paskutinio Lietuvos žmogaus mes galime nuveikti kur kas daugiau. Aš tikiu Lietuva, aš tikiu kiekvienu jos žmogumi“, – tapęs prezidentu sakė G.Nausėda.
Paklaustas apie tai, kaip bendradarbiaus su Seimu, G.Nausėda teigė, kad su visomis valdžios institucijomis stengsis bendradarbiauti siekdamas maksimalios naudos savo šaliai.
Tai, jo nuomone, įmanoma padaryti nekonfliktuojant, nekonfrontuojant, o ieškant bendrų sprendimų tikrai nelengvoms problemoms išspręsti.
Prezidento priesaika
Priesaikos tekstą iškilmingo Seimo posėdžio metu G.Nausėda pradėjo skaityti 11.17 val. Jo priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas.
„Aš, Gitanas Nausėda, prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“ – taip skambėjo prezidento priesaikos žodžiai.
Baigęs skaityti priesaiką, G.Nausėda pasirašė priesaikos aktą. Po to jį savo parašu patvirtino ir KT pirmininkas. Prezidento priesaikos aktas įteiktas Seimo pirmininkui ir bus saugomas Seimo kanceliarijoje.
Po priesaikos akto pasirašymo sugiedotas himnas.
Verždamiesi pirmyn pamiršome kažką svarbaus
Pradėjęs inauguracinę kalbą Seime G.Nausėda dėkojo Lietuvos vadovams, garbingai ir išmintingai vadovavusiems valstybei sudėtingiausiais jai periodais.
Anot jo, semdamiesi jėgų iš Tautos istorijos ir didžiavyrių – nuo karaliaus Mindaugo iki Nepriklausomybės akto signatarų, nuo pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių iki partizanų, tremtinių ir sovietmečio disidentų – nuo pamatų sukūrėme valstybę, tapusia Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere.
„Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje. Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus? Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?“ – klausė naujasis prezidentas.
Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?
Asmeninis įsipareigojimas
G.Nausėda patikino, kad prezidento priesaikos žodžiai, kuriuos ką tik ištariau, tai ne tik įstatymuose numatytas tekstas – tai mano asmeninis įsipareigojimas Tautai ir Tėvynei.
Šalies vadovas prisiekė saugoti Lietuvos žemių vientisumą. Savo kalboje G.Nausėda akcentavo, kad Lietuva šiandien yra kur kas daugiau nei nuostabus žemės lopinėlis prie Baltijos.
„Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės. Čia Vilniuje ir mano gimtojoje Klaipėdoje, Skuode ir Peterbore, Kaune ir Bergene, Rietave ir Alikantėje. Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų. Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta. Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs. Tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera“, – akcentavo jis.
Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta. Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės.
G.Nausėdos teigimu, susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui bei pakerta pasitikėjimą valstybe. Nežabotas konkuravimas, pasak naujojo prezidento, skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti.
„Šiandien mes privalome dar kartą susivienyti, nes sprendimai, kuriuos priimsime dabar, lems valstybės ateitį artimiausius 30 metų. Nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto – tiek finansavimo, tiek ir požiūrio prasme – suteikimas kultūrai, – yra tos sritys, kuriose imsiuosi asmeninės iniciatyvos ir telksiu visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus, profesionalius ir atsakingus žmones bendram tikslui“, – tvirtino G.Nausėda.
Penki rodikliai
G.Nausėda inauguracinėje kalboje Seime pabrėžė prisiekęs būti visiems lygiai teisingas. Jis tikino, kad bus aktyviai veikiantis prezidentas ir atsakingai išnaudos visas Konstitucijos jam suteikiamas galias ir Tautos palaikymą.
Anot G.Nausėdos, prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, teisėsaugos sistema būtų apsaugota nuo politikų įtakos, teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės.
„Manau, kad tai pasiekti galima principingumu ir atvirumu, todėl stiprinsiu ir plėsiu pilietinės visuomenės galimybes tiesiogiai dalyvauti sprendžiant svarbiausius Lietuvos valstybės gyvenimo klausimus“, – kalbėjo jis.
Savo kalboje G.Nausėda pažymėjo prisiekęs tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Jo teigimu, gerovė nėra vien iliuzija ar tiesiog gražus žodis. Tai – kiekvieno iš mūsų teisė, o visiems mums kartu, t. y. valstybei – ir pareiga.
„Turime suprasti – gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje“, – aiškino jis.
G.Nausėda sakė, kad iškėlus Gerovės valstybės idėją išskirti penkis esminiai šalies rodikliai. Tai – pajamų nelygybės mažinimas, biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), regioninės atskirties mažinimas, efektyvus Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų panaudojimas. Penktasis ir, jo nuomone svarbiausias rodiklis, – švietimo kokybės pažanga.
„Būtent šie Gerovės Lietuvos rodikliai man bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijais. Todėl skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei“, – pareiškė naujasis prezidentas.
Žada nuoseklų užsienio politikos kursą
G.Nausėda taip pat nubrėžė savo diplomatinės politikos kryptį. Jis teigė, kad vykdydama užsienio politiką Lietuva bus patikimu partneriu, kuris turi vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinėmis teisės normomis.
Anot prezidento, mūsų strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus – dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su ES, tiek su JAV.
„Turime plėtoti ir vystyti dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija – kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus ES ir NATO. Privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę skaičių“, – Seime kalbėjo G.Nausėda.
V.Pranckiečio sveikinimas
G.Nausėdą pasveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Didelis žmonių palaikymas reiškia jų viltis, kad šalyje bus ugdoma ir puoselėjama gerovė, sutarimas ir pagarba. Tikiu, kad Jūsų skvarbus analitinis žvilgsnis padės įtvirtinti prezidentinio atstovavimo principus strateginiais šalies klausimais“, – sakė jis.
V.Pranckietis tikino nuoširdžiai gerbiantis G.Nausėdos sprendimą pirmajam užsienio vizitui pasirinkti istorinę ir strateginę kaimynę Lenkiją.
„Išlaikyti partnerystės santykių kursą su šia valstybe yra svarbu ne tik mums, Lietuvai, bet ir visam regionui – esame šios geopolitinės padėties dalimi. Stipri mūsų krašto apsauga tapo valstybės prestižo ir aukšto Lietuvos žmonių sąmoningumo ženklu. Tikiu, kad šiandien, kai sutarimas tarp partijų jau yra rastas, negalime nurimti dėl aukštesnių nacionalinio saugumo politikos tikslų – siekime daugiau“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo jis.
V.Pranckietis tikino neabejojantis, kad laukia intensyvus darbas, pareikalausiantis daug G.Nausėdos ir jo komandos pastangų.
„Tebūnie prezidento rūmai atviri, tegul iš jų sklinda demokratiškos vienybės nuotaikos. Gerbiamasis prezidente, linkiu jums siekti darnos ir gerovės šalyje. Linkiu Jums sėkmės atstovaujant mūsų šaliai. Tegul Jūsų veiksmai ir sprendimai padeda užtikrinti Lietuvos žmonių pasitikėjimą ir ramybę. Tikiu, kad prasideda naujas valstybės etapas, ir linkiu stiprybės!“, – teigė V.Pranckietis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymu, kuriame atkurta 1930 metų Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo nuostata, Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 11 dienos dekretu Respublikos prezidentui, pradedančiam eiti valstybės vadovo pareigas, įteiktas aukščiausiasis Lietuvos valstybės apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine.
S.Skvernelis linkėjo sėkmės
Premjeras Saulius Skvernelis iškilmingame Seimo posėdyje taip pat sveikino naująjį prezidentą, linkėjo jam sėkmės įgyvendinant valstybei svarbius tikslus, atkaklumo, išminties.
Jis akcentavo, kad prasidedančiame naujajame gyvenimo etape G.Nausėdai bus svarbus šeimos palaikymas. Premjeras palinkėjo stiprybės jiems.
„Šiandien sveikinu visus Lietuvos žmones su naujo Lietuvos politinės raidos etapo pradžia. Linkiu, kad šis etapas būtų kupinas dialogo, atvirumo, bendradarbiavimo ir tikros demokratijos, kuri jungia ir vienija, o ne skiria ir skaldo. Tikriausiai nesuklysiu pasakęs, kad to mes visi šiek tiek pasiilgome“, – sakė jis.
S.Skvernelis linkėjo, kad pagrindinė vertybė – sąžiningas darbas visuomenės labui jungtų visas valdžios šakas.
Lietuva, anot jo, verčia naują puslapį ir svarbu, kad jame bus parašyta. Premjeras viliasi, kad tai bus darbai, nešiantys naudą Lietuvai ir jos žmonėms.
„Šiandien Lietuva atverčia naują puslapį. Visi turime pagalvoti, kas jame bus parašyta. Tvirtai tikiu, kad tai bus ne tušti barniai, ne gražios kalbos iš aukštų tribūnų, o konkretūs darbai, kurių naudą ilgai jaus Lietuvos žmonės“, – kalbėjo premjeras.
Padėka D.Grybauskaitei
Iškilmingą Seimo posėdį pradėjęs parlamento pirmininkas V.Pranckietis padėkojo kadenciją baigusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei.
V.Pranckietis akcentavo, kad D.Grybauskaitės indėlis į Lietuvos politinę ir pilietinę raidą yra neabejotinas.
„Jūsų kadencijų metu Lietuvai teko nemažai iššūkių. Jūsų lyderystė ir ryžtas lėmė tai, kad šiandien mūsų Tėvynė yra saugesnė, plačiai žinoma ir girdima. Lietuva turi ryškius kontūrus ir net sunkmečiu išliko valstybe, keliančia sau drąsius tikslus ir turinčia ambicijų. Viduje tai buvo finansų krizės suvaldymas, prisijungimas prie euro zonos, įsipareigojimo šalies gynybai skirti 2 procentus bendrojo vidaus produkto įgyvendinimas. Užsienio politikoje – darbas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, Europos Sąjungos Rytų partnerystę iš esmės pakeitęs Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, lyderystė Baltijos valstybėms palaikant santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir mūsų šalies narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Tai yra tik keli akcentai, jau tapę kertiniais moderniai Lietuvai“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Seimo pirmininkas akcentavo, kad D.Grybauskaitės vadovavimo laikotarpiu mūsų šalis tapo labiau pasitikinti savimi. Drąsi ir aiški pozicija užsienio politikoje, nuoseklus gynybos sistemos formavimas, energetinis savarankiškumas, stabili ekonomika, pasitikėjimas teisėsaugos sistema prezidento institucijai, anot V.Pranckiečio, tapo strateginiais prioritetais.
„Šios gairės yra kelias, kuriuo žengsime į naująjį Lietuvos etapą. Gerbiamoji prezidente, savo ir Seimo vardu dėkoju Jums už vertybinį stabilumą, už stiprybę įgyvendinant skaidraus teisingumo viziją, už tvirtą patriotiškumą. Dėkoju Jums ir linkiu sėkmės ateities veikloje“, – sakė jis.
D.Grybauskaitės žodis
Iškilmingas Seimo posėdis prasidėjo nuo invokacijos, kurią sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Jis linkėjo Dievo palaimos mūsų šaliai ir naujajam prezidentui.
Kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo apie tai, kad prezidentas atsakomybę turės prisiimti 24 valandas per parą. Savo įpėdiniui ji linkėjo kantrybės, stiprybės ir žmonių palaikymo.
Ji ragino visus padėti G.Nausėdai vadovauti šaliai, dirbti.
D.Grybauskaitė sakė galinti pasidžiaugti, kad Lietuvos įėjo į brandžios demokratijos laikotarpį, kai tik žmonių valia išsirenkami valstybės vadovai.
Šeimos palaikymas
Šią svarbią akimirką G.Nausėdą palaikys ne tik sutuoktinė D.Nausėdienė, bet ir užsienyje gyvenančios dukterys Gedailė bei Ugnė Nausėdaitės, iš Klaipėdos atvykęs jo tėtis Antanas Nausėda.
Iškilmingame Seimo posėdyje taip pat dalyvaus būsimojo šalies vadovo vyresnioji sesuo su vyru.
G.Nausėdos priesaikos priėmimo ceremoniją stebės Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su žmona Irena Pranckietiene, arkivyskupas Gintaras Grušas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis su sutuoktine Gražina Ručyte-Landsbergiene.
Taip pat – kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir Alma Adamkienė, Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, premjeras Saulius Skvernelis ir Silvija Skvernelė, pareigas paliekanti prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Iškilmingame Seimo posėdyje taip pat dalyvaus signatarai, Vyriausybės nariai, Lietuvoje akredituoti užsienio valstybių diplomatai, tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių bei bendrijų aukščiausieji hierarchai, politinių partijų, politinių organizacijų, asociacijų atstovai.
