Seimas, išklausęs parlamentaro Algimanto Matulevičiaus pasiūlymą, gausia balsų dauguma išbraukė iš darbotvarkės V.Greičiaus atleidimo klausimą. „Pasiūliau šitam Seimui nebesvarstyti šios problemos, – paaiškino A.Matulevičius. – Aš žinau šito Seimo nuomonę – nieko naujo čia nebūtų įvykę. Reikia tą problemą spręsti kompleksiškai, bet tai turi padaryti naujas Seimas, kuriame bus daug teisininkų, kartu su nauju prezidento teikimu. Šiuo metu teiktas tik pasiūlymas atleisti, o kas bus siūlomas nauju pirmininku – neaišku.“
Devynerius metus AT vadovavusio V.Greičiaus įgaliojimai baigėsi liepos 8-ąją. Birželio 30-ąją prezidentas, savo dekretu pasiūlęs Seimui atleisti V.Greičių iš pareigų, kartu pateikė ir naująjį kandidatą į AT vadovus – šio teismo baudžiamųjų bylų pirmininką Joną Prapiestį.
V.Adamkaus skubėjimas V.Greičių pakeisti J.Prapiesčiu bei išankstinė, nepagarbiai parlamentui prezidento patarėjos Aušros Rauličkytės išsakyta nuostata, kad AT pirmininko atleidimo klausimas yra išskirtinė prezidento prerogatyva, o Seimui skirta tik teisė formaliai pritarti prezidento dekretui, ir sutrukdė laiku atleisti AT pirmininką. Seimas du kartus – liepos 3-iąją ir liepos 14-ąją balsavo prieš V.Greičiaus atleidimą.
Spalio 1-ąją trečią kartą pasirašęs dekretą, kuriuo pakartotinai teikė Seimui atleisti V.Greičių, V.Adamkus spalio 2-ąją atšaukė savo kitą dekretą, kuriuo dar neatleidus V.Greičiaus į AT pirmininko pareigas buvo teikiamas J.Prapiestis. Šis prezidento žingsnis politikų buvo suprastas kaip manevras, siekiant neerzinti Seimo narių J.Prapiesčio kandidatūra. Ruošiantis trečiojo prezidento dekreto įtraukimui į Seimo darbotvarkę LŽ gavo informacijos, kad bandoma paveikti Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakciją, kad ši balsuotų už J.Prapiesčio skyrimą AT pirmininku mainais už palankų sprendimą partijos lyderio Artūro Zuoko baudžiamojoje byloje, kuri bus nagrinėjama AT.
LŽ šaltinių duomenimis, derybos dėl balsavimo, kad būtų pritarta V.Greičiaus atleidimui, vyko ir su Seimo „darbiečių“ frakcija, nors Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas tai neigė.
Po LŽ publikacijų ir Lietuvos radijo laidos J.Prapiestis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikų, kuriose gali būti nusikaltimų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 221 straipsnyje (trukdymas teisėjo veiklai), 228 straipsnyje (piktnaudžiavimas) požymių.
Antradienį Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus darbuotoja Vilma Žemaitytė informavo, kad Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente gautas J.Prapiesčio pareiškimas, tačiau dar nepriimtas sprendimas, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.
