„Turime pajudėjimą, pradėta tikrai galvoti, kaip galima padėti Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai, susiduriančioms su šita situacija. Tai yra pirmoji iniciatyva, kuri dabar nagrinėjama Vidaus reikalų ministerijoje ir kitose institucijose“, – ketvirtadienį LRT sakė Prezidentūros atstovė.
„Ji yra nebloga, tačiau, sakyčiau, nepakankama. Lauktume dar daugiau“, – pridūrė ji.
Jos teigimu, toks siūlymas leistų atsikvėpti tarnyboms, gavusioms tūkstančius prieglobsčio prašymų per migrantų krizę, tačiau norėtųsi didesnio įsitraukimo į krizės valdymą iš Europos institucijų.
„Pratęsti terminą prašymų nagrinėjimams jau yra tam tikras atokvėpis tarnyboms, kurias užgriuvo tūkstančiai prašymų per labai trumpą laiką. Taip, tai yra žingsnis į priekį, bet norėtume didesnio įsitraukimo į šitos krizės valdymą iš Europos institucijų pusės“, – kalbėjo A.Skaisgirytė.
Anot patarėjos, Lietuva siūlė daugiau krizės valdymui svarbių priemonių.
„Mes siūlėme EK kelis svarbius variantus. Pirmiausia, kad būtų sustiprinta išorinė sienos apsauga (...) Taip pat prieglobsčio ir migracijos politika turi būti atitinkamai pakeista, turint minty, kad žmonės nėra eiliniai migrantai. Dar vienas aspektas – turi būti galvojama apie repatrijavimą tų migrantų, kurie jau atsidūrė ES. Tai yra didžiulis paketas, kurį siūlėme“, – teigė prezidento vyriausioji patarėja.
Europos Komisija trečiadienį pasiūlė leisti Bendrijos valstybėms narėms, besiribojančioms su Baltarusija ir susiduriančioms su Minsko organizuotu migrantų srautu pratęsti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo laiką.
Tai leistų Lenkijai, Lietuvai ir Latvijai pratęsti naujų prieglobsčio prašymų registravimo laikotarpį nuo 10 dienų iki keturių savaičių ir iki keturių mėnesių pratęsti sprendimo dėl prašymo pateikimo terminą.
