„Diskusija dėl Vengrijos kilo gana spontaniškai, vakarienės metu. Tikrai buvo galima suprasti, kad nė vienas vadovas nėra iš anksto pasiruošęs, išnagrinėjęs tą įstatymą, susipažinęs su juo, susidaręs nuomonę, aptaręs“, – Žinių radijui antradienį sakė Asta Skaisgirytė.
„Visi vadovai tiesiog kalbėjosi apie tai. Taip, pokalbio fone buvo taip pat pasiūlytas pasirašyti ir laiškas, kurį kai kurios šalys pasirašė, o 10 šalių nepasirašė“, – pridūrė ji, pabrėžusi, kad Prezidentūros vertinimu pagrindinė EVT tema buvo Rusija.
17 Europos Sąjungos valstybių lyderių praėjusią savaitę pasirašė laišką, kuriuo smerkiamos „grėsmės pagrindinėms teisėms, ypač nediskriminavimo lytinės orientacijos pagrindu principui“.
Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos tarp pasirašiusiųjų nebuvo, Prezidentūra sakė, jog toks sprendimas priimtas, nes šalies vadovas yra įsitikinęs, jog „ne laiškais sprendžiamos problemos“.
Anot A.Skaisgirytės, G.Nausėda mano, kad problemos sprendžiamos teisėkūros iniciatyvomis.
„Jis, beje, labai tikisi, kad teisinį bendrą tos pačios lyties asmenų gyvenimą galima sureguliuoti, galbūt netgi ateinančioje Seimo sesijoje“, – sakė A.Skaisgirytė.
„Vienaprasmiško požiūrio nėra Lietuvoje, nėra jo ir mūsų Seime, kaip matėme. Vėlgi, reikėtų daugiau apie tai diskutuoti. Prezidentas yra pasirengęs diskutuoti su abiejom pusėm, ir su viena, ir su kita“, – teigė patarėja.
Anksčiau praėjusią savaitę daugelis šalių, pasirašiusių laišką EVT, bendru laišku pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Vengrijoje priimto įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.
Šį laišką Lietuva pasirašė, tai padarė užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
Politologai sako, jog valdžios institucijos turėtų derinti savo veiksmus, kad Lietuva neatrodytų neturinti vieningos pozicijos.