„Galimybių pasas, ko gero, išsisėmė. Reikia ieškoti naujų būdų, jis turi būti peržiūrimas iš esmės, atsakant į klausimus – kaip mes toliau valdysime pandemiją. Tai pats tinkamiausias metas tai daryti, diskutuoti su mokslininkais ir ieškoti išmintingų priemonių, kaip jis turėtų transformuotis“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.
I.Segalovičienės teigimu, galimybių paso paskirtis visų pirma buvo kaip epidemiologinė priemonė pandemijos, žmonių srautų suvaldymui, tačiau tai neturėjo tapti politiniu spaudimu vakcinuotis.
„Jis kuria paskatas vakcinuotis ir ne visą laiką tas pozityvias. To paties tikslo galima pasiekti ir įvairiais kitais būdais. Pats tvariausias būdas – skatinti žmonių sąmoningumą“, – teigė vyriausioji prezidento patarėja.
Kartu su alfa atmaina atsiradęs galimybių pasas, patarėjos teigimu, atkeliavus omikron atmainai nebeatitinka realijų.
„Dabartinis galimybių paso galiojimo principas, skirstant imunizuotus ir neimunizuotus asmenų srautus, nebeatitinka naujos omikron bangos realijų. Labai aiškiai matome, duomenys rodo, mokslininkai sako, kad serga ir skiepyti žmonės, skiepyti ir dviem, ir trimis dozėm“, – sakė I.Segalovičienė.
Jos teigimu, tyrimai parodė, kad galimybių pasas pasiskiepyti paskatino tik 6 proc. žmonių. Dauguma besiskiepijusių nurodė tai darantys sąmoningumo pagrindais, siekdami apsaugoti save nuo ligos ar galimų komplikacijų.
Pernai gegužę Vyriausybė patvirtino galimybių pasą asmenims, turintiems imunitetą ar neigiamą koronaviruso testo rezultatą. Šiuo metu jis suteikia galimybę lankytis didesniuose prekybos centruose, laisvalaikio, pramogų, maitinimo, paslaugų įstaigose, renginiuose.
Gruodžio pabaigoje galimybių pasas įvestas ir vaikams nuo 12 metų, tačiau jo galiojimą Vyriausybė sustabdė iki kovo 1-osios.
Prezidentūra ragina sukurti COVID-19 savityros sistemą su greitaisiais testais
Svarbu yra sukurti COVID-19 savityros sistemą, kuri galėtų veikti su greitaisiais antigeno testais, sako prezidento patarėja.
„Ko gero, vienas iš tokių darbų, kuris nėra atliktas Lietuvoje, ir, ko gero, omikron atmainai jo nepavyks atlikti, bet į ateitį tikrai vertėtų šitą darbą užsirašyti, tai yra sukurti COVID-19 savityros sistemą“, – antradienį sakė ji.
Pasak patarėjos, testo rezultatams patvirtinti būtų galima pasitelkti skaitmenines technologijas – tokia sistema veikianti ne vienoje Europos šalyje.
„Tokios sistemos yra sukurtos, jos yra labai patogios, kada tu labai daug kur gali pasidaryti greitąjį antigeno testą, jį verifikuoti, pasinaudojant programėle, ir tokiu būdu turėti informaciją, kad tu šiuo metu nesergi ir gali naudotis paslaugomis“, – kalbėjo I.Segalovičienė.
Ji teigiamai vertino mokyklose išplėstas testavimo apimtis, taip pat teigė, kad plintant užkrečiamesnei omikron atmainai reikia tinkamai parengti gydymo įstaigas.
Pasak patarėjos, nors turimi duomenys leidžia manyti, kad šia atmaina sergančiųjų ligos eiga būna lengvesnė, jos spartus plitimas vis vien kelia pavojų sukelti didelę įtampą gydymo įstaigose.
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė pirmadienį sakė, jog šiuo metu svarstoma, kad vienam šeimos nariui patvirtinus COVID-19 PGR tyrimu, drauge gyvenantiems žmonėms užtektų atlikti greitąjį antigeno testą.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad antigeno testas pirmiausia yra laikomas skirtu savikontrolei, todėl plačiau jo taikyti vietoje PGR tyrimų neplanuojama.
